Trečią kartą vykstantis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“ kviečia balso profesionalus – dainininkus, pedagogus, logopedus, gydytojus, aktorius, režisierius, mokslininkus ir visus, kurių kasdienis darbas glaudžiai susijęs su balsu – susiburti į vieną erdvę bendram dialogui.
Šių metų pagrindinė tema – balso ilgaamžiškumas. Kaip išlaikyti balsą ne tik sveiką, bet ir gyvybingą visą profesinį gyvenimą? Kaip reaguoti į traumą, atsigauti po balso krūvio, išvengti perdegimo ir atliepti kintančius auditorijos lūkesčius? Kur šioje trajektorijoje telpa psichologinė gerovė, autentiškumo paieškos ir technologinės naujovės – įskaitant AI generuojamus balsus?
Simpoziumas apima platų temų spektrą: nuo medicinos ir psichologijos iki scenos meno, balso pedagogikos ir neuroedukacijos. Programoje – gyvi ir nuotoliniai pranešimai, diskusijos, praktinės įžvalgos, improvizacijos dirbtuvės, smagūs muzikiniai intarpai bei pokalbiai su žinomais scenos žmonėmis apie jų patirtis, iššūkius ir atradimus.
Šis renginys gimė iš tikėjimo, kad balsas yra daugiau nei tik įrankis – tai mūsų tapatybės, emocijų, kūrybos ir profesinio gyvenimo dalis. „Žmogus kuria balsą“ – tai kvietimas susitikti, pasidalinti patirtimis ir drauge kurti ilgalaikę, atsakingą bei įkvėpimo kupiną balso kultūrą.
09.15–09.45 Dalyvių registracija
09.45–09.55 Įžanginis žodis
09.55–10.05 Įžanginis kūrinys. Dainuoja Eglė Vakarinaitė, akompanuoja Vytautas Straižys
10.05–10.30 Jurga Šeduikytė. Improvizacijos dirbtuvės: Autentiškumo paieškos kūryboje.
10.30–11.00 Eugenijus Laurinaitis. Savivertė. Drąsa būti netobulam.
11.00–11.25 Austėja Pečeliūnienė. Balsas kaip sistema: kodėl negana vien pažvelgti į klostes? Ką atskleidžia reaktyvios gerklos?
11.25–11.40 Kavos pertrauka
11.40–12.00 Austėja Landsbergienė. Sėkmės ribos – tik mūsų galvose: kodėl niekada nevėlu mokytis? (Nuotolinis pranešimas)
12.00–12.35 DISKUSIJA: dainininko vaistinėlė – kas joje turi būti, o ko geriau vengti?
Gyd. A. Pečeliūnienė, E. Vakarinaitė, gyd. M. Polianskis, Raminta Naujanytė-Bjelle
12.35–13.05 Joseph Bates. Balso priežiūra po krūvio – kodėl tai taip svarbu? (Pranešimas anglų kalba)
13.05–13.30 Simona Jakubėnaitė. Praktiniai patarimai laisvam balsui
13.30–14.00 Wendy LeBorgne. Nuo traumos iki pasirodymo. Kaip atgauti balsą po patirtos traumos. (Pranešimas anglų kalba)
14.00–15.00 Pietų pertrauka
15.00–15.10 Muzikinis intarpas: Choras Dainuojam ir Charlotte Kilsch kartu su operos solistais Kamile Bonté ir Arminu Skirvainiu
15.10–15.45 DISKUSIJA: ilgaamžiškumas dainavime – utopija ar realybė? Kokią vietą šioje trajektorijoje užima AI generuojami balsai?
A. Pečeliūnienė, E. Vakarinaitė, J. Bates (Diskusija anglų kalba)
15.45–16.10 Gyd. Irina Arechvo. Kai muzika virsta triukšmu: klausos pavojai scenos žmonėms
16.10–17.00 Interviu su žvaigžde. Scenos iššūkiai: kaip susidoroti su aplinkinių dėmesiu ir kritika, išlaikyti pasitikėjimą savimi bei nepamesti savo kūrybinės vizijos?
Moderatorius Ramūnas Zilnys, dalyvauja Merūnas Vitulskis, Monika Liu, Leon Somov, Migloko, Vaida Genytė
Jurga Šeduikytė
Jurga Šeduikytė, dar žinoma muzikiniu sceniniu vardu Jurga – dainininkė, kompozitorė, aktorė, žurnalistė ir rašytoja, socialinė veikėja. Jurgos „sąskaitoje” – 10 apdovanotų autorinės muzikos albumų, trys knygos, 2022 m. nacionaliniuose kino apdovanojimuose kartu su komanda kūrėjai įteikta „Sidabrinė gervė“ už geriausią animacinį filmą. Jurga atliko ne vieną pagrindinį vaidmenį užsienio kompanijų filmuose, įgarsino dešimtis animacinių filmų personažų. Ji taip pat žinoma iš savo unikalių patyriminių koncertų ir individualių bei grupinių balso dirbtuvių.
Improvizacijos dirbtuvės: autentiškumo paieškos kūryboje
Kartais pragyvename ne savo gyvenimą, įgyvendindami ne savo svajones ir kalbėdami ne savo balsu. Taip gali atsitikti ir kūrybiniame kelyje, kai, neprikausomai nuo profesinės sėkmės ir realių pasiekimų, nustoji girdėti save. Jaučiu poreikį ne tik pati kalbėti savo tikruoju balsu, bet ir kitiems padėti išgirsti ir įvaldyti savąjį, rasti savo tikrąjį pašaukimą. Kaip? Asmeninio patyrimo ir muzikos bei kūrybos pagalba.
Išgirsti save galime kasdien pratindamiesi stebėti, kas vyksta viduje ir kaip tai rezonuoja su išore. Dirbtuvių metu iš asmeninės patirties gimusios trumpos kasdienės užduotys padės tau įgyti naudingą savistabos įrankį, kuris pasitarnaus išlaisvinant savo tikrąjį kūrybinį potencialą.
Eugenijus Laurinaitis
Prof. Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, vienas žinomiausių šios srities autoritetų Lietuvoje. Taip pat dėstytojas, lektorius, knygų autorius, kuris savo darbais jau daugelį metų įkvepia žmones giliau pažinti save ir kurti sąmoningesnį gyvenimą.
Savivertė. Drąsa būti netobulam.
Scenos žmonės – dainininkai, aktoriai, atlikėjai – kasdien susiduria su vertinimais, lūkesčiais ir kritika. Tokiame spaudime dažnas ima abejoti savo sugebėjimais, kompetencijomis, o pasiekimai nustoja džiuginti.
„Labai dažnai žmonės klaidą supranta kaip kaltę. Tada jie pradeda atgailauti, juos graužia jų pačių savivertės trūkumas. Reikėtų pabandyti suvokti, kad aš turiu teisę klysti ir kad nesu tobulas.”
Šiame įkvepiančiame pranešime profesorius E. Laurinaitis kalbės apie tai, kas iš tikrųjų kuria sveiką savivertę, kodėl drąsa būti netobulam yra stiprybė, ir kaip atsispirti išorinei kritikai. Tai kvietimas pažvelgti į save giliau ir draugiškiau, galintis padėti kiekvienam atlikėjui sugrįžti į sceną su daugiau ramybės, pasitikėjimo ir atjautos sau.
Austėja Landsbergienė
Socialinių mokslų daktarė, edukologė, kontekstinio ugdymo principų autorė, didžiausio ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Baltijos šalyse „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, knygų apie ugdymą autorė, švietimo vizionierė ir moteris, kuri savo gyvenimu įrodo, kad mokymasis – tai gyvenimo būdas.
Sėkmės ribos – tik mūsų galvose: kodėl niekada nevėlu mokytis?
Ar kada nors pagalvojote: „Aš to nesugebėčiau, man per vėlu tai išmokti?“ Sėkmė – ne man, o tik kitiems: drąsesniems ar tiems, kurie suspėjo laiku? Šiame įkvepiančiame pranešime edukologė ir švietimo lyderė dr. Austėja Landsbergienė primins, kad pasaulis pilnas įdomių dalykų, ir pakvies pažvelgti į savo vidines ribas – tas, kurias dažnai susikuriame patys. Remdamasi savo patirtimi ir moksliškai pagrįstomis įžvalgomis, Austėja padės iš naujo patikėti, kad kiekvienas amžius yra tinkamas pradžiai, o tikrosios galimybės atsiveria tada, kai nustojame save riboti.
„Motyvuokite save, neplakite savęs... Nepavyko dabar? Galite pabandyti dar kartą – šįvakar arba rytoj.“
Austėja Pečeliūnienė
Gydytoja otorinolaringologė, kurios pagrindinė domėjimosi sritis – balso problemų gydymas ir prevencija. Jau daugiau nei 5 m. gydytoja yra LNOBT komandos, besirūpinančios atlikėjų balsais, dalis, taip pat veda mokymus, seminarus, organizuoja švietėjiškus renginius apie dažniausias balso problemas ir būdus kaip jų išvengti, yra Europos foniatrų draugijos narė ir nacionalinė koordinatorė, priklauso Europos foniatrų balso komitetui, taip pat klausos komitetui. Austėja yra viena iš simpoziumo „Žmogus kuria balsą“ organizatorių ir idėjos autorė. Jos nuomone, žinios apie balso priežiūrą gali padėti išvengti daugelio balso problemų, bei turėtų būti prieinamos kiekvienam besidominčiam.
Balsas kaip sistema: kodėl negana vien pažvelgti į klostes? Ką atskleidžia reaktyvios gerklos?
Balsas – tai ne tik balso klostės, o visa sudėtinga sistema, kurioje susijungia kvėpavimas, darnus raumenų darbas, rezonansas ir psichoemocinė būsena. Šiame pranešime aptarsime, kodėl paviršinis žvilgsnis į balso klostes dažnai neatskleidžia tikrosios balso problemos esmės. Kalbėsime apie reaktyvias gerklas – dažną, bet neretai klaidingai suprantamą reiškinį, kuris slepia gilesnius funkcinės ar emocinės kilmės sutrikimus. Kodėl balso klostės atrodo „sveikos“, bet balsas neveikia? Kodėl nepraeina dirglumo jausmas gerklėje ar balso trakte, kai objektyvūs pažeidimai balso klostėse nenustatomi?
Simona Jakubėnaitė
Dainininkė, dainų autorė, vokalo pedagogė, o taip pat – pirmoji lietuvė vokalistė, pakviesta studijuoti prestižiniame ir geriausių muzikantų kalve laikomame Berklio muzikos koledže Bostone (JAV). Studijų metais dainininkės vokalinės galimybės bei originalūs kompoziciniai darbai buvo įvertinti gausybe koledžo bendruomenės apdovanojimų. Gyvendama JAV, Simona įgijo neįkainojamą patirtį bei bendradarbiavo su žinomiausiais džiazo muzikantais, kompozitoriais bei atlikėjais, Įgijusi profesionalios muzikos – džiazo teorijos diplomą Berklio muzikos koledže, Simona grįžo į Lietuvą ir veda profesionalias vokalo pamokas bei rengia seminarus pagal Berklio muzikos koledžo metodiką.
Praktiniai patarimai laisvam balsui
Esu vokalo pedagogė su daugiau nei dešimties metų patirtimi. Mano aistra – padėti kitiems atrasti savo balso galimybes ir taisyklingai suformuoti balso naudojimo techniką. Kaip praktinė pedagogė ypatingai gilinuosi į balso lavinimo subtilybes, tyrinėju, kaip balsas veikia žmogaus kūne, ir kokie pojūčiai lydi taisyklingą dainavimą. Dėl šios priežasties esu labiau linkusi į praktinį mokymą – kvėpavimo ir dainavimo pratimai, sąmoningumas dainavime yra visa ko pagrindas.
Kaip dainininkė, nuolat ieškau naujų, efektyvių metodų ir būdų, kurie padėtų mano mokiniams suprasti savo balso subtilybes aiškiai ir paprastai. Man svarbu, kad jie suprastų ne tik kaip balsas turėtų skambėti, bet ir kaip jis turėtų jaustis kūne. Juk visada yra geras jausmas, kai nėra įtampos balse. Manau, net sudėtingus vokalo mokymo aspektus visada galima paaiškinti paprastai ir suprantamai, per pojūtį. Dirbtuvių metu kartu padėsime išlaisvinti savo pirmykštį balsa.
Joseph Bates
Žymus vokalo pedagogas, dirigentas, režisierius ir sertifikuotas kvėpavimo technikų treneris. Nuo 2000 m. jis tapo sertifikuotu Catherine Fitzmaurice metodo mokytoju, kurios praktikos siekia balso išlaisvinimo jungiant kvėpavimo pratimų serijas su jogos pozicijomis. Be to, Joseph sukūrė muzikinio teatro programas Wright State ir Auburn universitetuose, veda įvairius muzikinio teatro istorijos, dialektų ir vokalo paskaitas bei seminarus. Kaip režisierius J. Bates dirbo įvairiuose dramos ir operos teatruose, iš viso yra sukūręs per 100 miuziklų, operų, simfoninių ir chorinių kūrinių, savo kelyje jam teko dirbti su ryškiausiomis pasaulio žvaigždėmis (režisieriais, kompozitoriais, atlikėjais), o jo kaip vokalo mokytojo karjera tęsiasi jau ilgiau nei 30 metų. Baigęs 33 metų akademinę karjerą JAV, jis dėstė Anglijoje, Airijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje.
Balso priežiūra po krūvio – kodėl tai taip svarbu?
Kiekvieno balso profesionalo siekiamybė – tai gebėjimas išlaikyti sveiką, lankstų ir stiprų balsą iki gilios senatvės. Kaip sportininkai po treniruotės daro tempimo pratimus, taip ir dainininkai turi „išmokyti“ savo balsą grįžti į neutralią būseną. Tai padeda ilgainiui išlaikyti tikslų toną, intonaciją ir vokalinę kontrolę.
Mano interaktyviame pranešime apžvelgsime svarbiausius aspektus, kaip išlaikyti balsą sveiką, nepamirštant balso priežiūros po krūvio, o tai ypač svarbu, jei reikia dainuoti kelis vakarus iš eilės.
Irina Arechvo
Otologė, otoneurologė, medicinos mokslų daktarė, Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės gydytoja, o taip pat Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė. Ji specializuojasi vidinės ausies ligų diagnostikoje ir gydyme, ypatingą dėmesį skirdama pusiausvyros sutrikimams, svaigimui ir klausos problemoms. Dr. I. Arechvo aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, veda mokymus ir nuolat gilina žinias tarptautiniuose renginiuose.
Kai muzika virsta triukšmu: klausos pavojai scenos žmonėms
Klausos sutrikimai dažnai prasideda nepastebimai, tačiau gali turėti didelės įtakos gyvenimo kokybei, balso kokybei, vokalinei kontrolei ir bendrai savijautai. Jautrumas garsui, ūžesys ausyse, sunkumas girdėti triukšme pernelyg dažnai tampa jaunų scenos profesionalų kasdienybe. Gydytoja otologė ir otoneurologė dr. Irina Arechvo pristatys pagrindinius klausos sutrikimų pavojus, su kuriais susiduria muzikantai ir scenos menininkai. Pranešime bus aptartas triukšmo poveikis vidinei ausiai, galimos pasekmės – nuo ūžesio iki klausos praradimo, bei pateiktos praktinės rekomendacijos, kaip saugoti klausą profesinėje veikloje.
Wendy LeBorgne
Dr. Wendy LeBorgne – tarptautiniu mastu pripažinta logoterapeutė, komunikacijos koučerė, bestselerio autorė ir TEDx pranešėja. Ji daugiau nei du dešimtmečius dirba su vadovais, atlikėjais ir vadinamaisiais „balso atletais“ – nuo „Fortune 100“ įmonių lyderių iki „Grammy“ laimėjusių menininkų, padėdama jiems ne tik išsaugoti balso sveikatą, bet ir atrasti savo autentišką skambesį.
Wendy išsiskiria gebėjimu meistriškai derinti balso meno ir mokslo žinias, ugdydama balsą kaip įrankį, kuris daro įtaką, įkvepia ir keičia. Jos inovatyvus požiūris į Voice Branding™ – balso kaip asmeninio prekių ženklo kūrimą – buvo pristatytas TED kalboje ir sulaukė tarptautinio dėmesio.
Kaip knygos „The Vocal Athlete“ bendraautorė, daugiau nei 200 paskaitų ir seminarų lektorė, bei daugelio mokslinių straipsnių autorė, Wendy yra viena ryškiausių figūrų balso ir komunikacijos srityje. Savo klinikinėje ir koučingo praktikoje („Dr. Wendy Voice“) ji konsultuoja tiek scenos menininkus, tiek verslo profesionalus, veikiančius aukšto spaudimo situacijose – nuo Brodvėjaus iki operos scenų, televizijos, radijo ir muzikos turų visame pasaulyje.
Wendy LeBorgne vedami seminarai ir paskaitos – tai įkvepianti kelionė į komunikacijos esmę, kur balsas tampa stipriu, aiškiu ir paveikiu įrankiu tiek scenoje, tiek gyvenime.
Nuo traumos iki pasirodymo. Kaip atgauti balsą po patirtos traumos.
Balso traumos – dažnas reiškinys net tarp patyrusių scenos profesionalų. Kai balsas tampa pagrindiniu darbo įrankiu, jo sutrikimai įgauna ne tik medicininį, bet ir profesinį bei ekonominį svorį. Mėnesio trukmės tyla ar perteklinis vandens vartojimas – tai tik keli pavyzdžiai gajų, tačiau moksliniais tyrimais neparemtų rekomendacijų, kurios ne tik kad nepadeda, bet ir kenkia.
Tokie klaidingi įsitikinimai gali lemti ne tik prarastas pajamas, koncertų ar spektaklių atšaukimą, bet ir ilgalaikį profesinės veiklos nutraukimą ar net teisinę atsakomybę. Todėl visada itin svarbu remtis šiuolaikiniais moksliniais tyrimais grįstomis praktikomis.
Dr. Wendy LeBorgne savo pranešime pristatys efektyvią, mokslu pagrįstą traumų prevencijos ir balso reabilitacijos programą, sukurtą profesionaliems balso naudotojams – „balso atletams“. Dalyviai susipažins su dažniausiomis balso traumomis, jų atsiradimo mechanizmais, prevencijos galimybėmis, sveikimo strategijomis ir ilgalaikio balso išlaikymo principais, į pagalbą pasitelkiant žaizdų gijimo modelius. Tai vertinga, praktinė informacija visiems, kurių profesinė veikla tiesiogiai priklauso nuo sveiko balso.
Ramūnas Zilnys
Žurnalistas, LRT popmuzikos vyr. redaktorius, radijo laidų vedėjas, „Eurovizijos“ komentatorius, muzikinių konkursų komisijų narys ir tikras muzikos entuziastas. Žmogus gimęs savo darbui, taip galima pasakyti apie Ramūną, kuris radijo stotyje pradėjo dirbti būdamas vos 13-os, o per savo metus vyras pakalbino beveik visus dainuojančius ir grojančius Lietuvoje, taip pat – daugybę muzikos garsenybių iš viso pasaulio. Profesionalumas, asmeninė charizma ir tiesiog magija – pagrindinės savybės, kurių dėka pavyks prakalbinti bet kurią įžymybę.
Šį kartą balso simpoziumo metu R. Zilnys kalbins žvaigždes, kurių pristatyti net nebūtina.
Diskusija. Dainininko vaistinėlė – kas joje turi būti, o ko geriau vengti?
Dalyviai: gyd. Austėja Pečeliūnienė, Eglė Vakarinaitė, gyd. Marius Polianskis, Raminta Naujanytė-Bjelle
Dainininko vaistinėlė – tai ne tik atsarginė pagalbos priemonė, bet ir būtinas profesionalaus atlikėjo įrankis, ypač prieš koncertus, gastrolių metu ar pajutus balso nuovargį. Svarbu, kad joje būtų tik saugūs, efektyvūs ir balsui nekenkiantys preparatai, tinkami balso profesionalams.
Daugelis nustemba sužinoję, kad kai kurie plačiai prieinami vaistai – net parduodami be recepto – gali turėti neigiamą poveikį balsui ar bendrai savijautai. Šios diskusijos metu aptarsime, ką dainininkui visada verta turėti savo vaistinėlėje, o kokių priemonių geriau vengti be gydytojo paskyrimo. Apžvelgsime saugius, balsą tausojančius pasirinkimus bei dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios gali brangiai kainuoti. Tai aktuali tema tiek pradedantiems, tiek patyrusiems atlikėjams, siekiantiems išlaikyti balso sveikatą.
Diskusija. lgaamžiškumas dainavime – utopija ar realybė? Kokią vietą šioje trajektorijoje užima AI generuojami balsai?
Dalyviai: gyd. Austėja Pečeliūnienė, Eglė Vakarinaitė, Joseph Bates
Šioje tarpdisciplininėje diskusijoje kviesime iš naujo permąstyti balso ilgaamžiškumo sampratą XXI amžiuje. Ar galima teigti, kad ilgaamžiškumas dainavime – ne utopija, o vis realesnė profesinė vizija? Kokie fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia dainininko gebėjimą ilgai išlikti scenoje? Kaip keičiasi profesionalaus balso karjera ilgėjant gyvenimo trukmei, tobulėjant medicinai ir technologijoms bei kintant auditorijos lūkesčiams?
Diskusijoje taip pat nagrinėsime dirbtinio intelekto generuojamų balsų vietą šioje trajektorijoje – ar tai grėsmė autentiškam žmogaus balsui, ar priešingai – įrankis balso išsaugojimui, atkūrimui, tęstinumui?
Marius Polianskis
Gydytojas otorinolaringologas, specializuojantis balso sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Mokslinė ir klinikinė gydytojo veikla orientuota į balso sveikatos gerinimą. Pacientams gydytojas siūlo individualizuotas balso diagnostikos ir gydymo strategijas, taikydamas pažangiausius metodus, įgytus tarptautinėse stažuotėse bei mokslinėse konferencijose.
Eglė Vakarinaitė
Džiazo vokalistė ir vokalo pedagogė. Eglė yra aktyvi tarptautinių kongresų dalyvė, veda mokymus balso lavinimo temomis. Šiuolaikinėje muzikoje balsas puoselėjamas, kaip ypatingai universalus instrumentas, galintis išreikšti daugybę emocijų ir stilių. Tyrinėdami ir plėsdami vokalines galimybes, mes kuriame savo individualumą ir unikalų muzikinį parašą.
Raminta Naujanytė-Bjelle
Dainininkė, dainų autorė, muzikos industrijoje – seniai žinomas vardas. Dar 2010 m. išgarsėjusi savo daina „Brolužis“, per tą laiką baigusi kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šiandien ji sėkmingai veikia tiek akademinės, tiek populiariosios muzikos srityse.
Interviu su žvaigžde. Scenos iššūkiai: kaip susidoroti su aplinkinių dėmesiu ir kritika, išlaikyti pasitikėjimą savimi bei nepamesti savo kūrybinės vizijos?
Šios diskusijos metu patyrę pop ir klasikinės muzikos atlikėjai dalinsis savo patirtimi apie tai, kaip įveikti tiek teigiamą, tiek neigiamą dėmesį, nesugniuždyti saves dėl kritikos ir išlaikyti tvirtą tikėjimą savimi bei kūrybine vizija. Tema skirta įkvėpti ir suteikti vertingų patarimų ateities scenos profesionalams.
Merūnas Vitulskis
Tarptautiniu mastu žinomas lyrinis tenoras, garsėjantis šilto tembro, techninio meistriškumo bei emocinės raiškos derme. Jis atlieka svarbiausius Alfredo („Traviata“), Rodolfo („Bohema“), Lenskio („Eugenijus Oneginas“), Pinkertono („Madam Butterfly“) ir kitus vaidmenis. Jo koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (maestro G. Rinkevičius) sulaukia didelio pasisekimo. Merūnas taip pat žinomas dėl savo linksmo būdo, aštraus sąmojo ir charizmos, yra dažnas muzikinių projektų, TV laidų ir kultūros renginių dalyvis.
Monika Liu
Viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos dainininkių, kompozitorė, dainų autorė ir prodiuserė. Jos muzikinis stilius jungia retro, džiazo, elektronikos ir pop elementus, o kūryba pasižymi išskirtine estetika ir emociniu gilumu. Tai, be abejonės, talentinga, charizmatiška atlikėja, gebanti jungti įžvalgų tekstą, muzikos niuansus ir nostalgišką estetiką. Monika dažna TV laidų, kultūros renginių dalyvė, o taip pat nevengia drąsiai pasisakyti socialiai jautriomis temomis.
Leon Somov
Vienas reikšmingiausių šiuolaikinės Lietuvos elektroninės muzikos kūrėjų, prodiuseris, kompozitorius ir garso inžinierius, kuriam rūpi meninė ir išliekamoji muzikos vertė. Dėl modernių ritmų, šiuolaikinės muzikos raiškos ir nuolatinių ieškojimų neretai pavadinamas elektroninės muzikos pasaulio vizionieriumi bei autoritetu Lietuvoje ir už jos ribų. Leonas dažnas TV projektų, muzikinių ir kultūros renginių garbės svečias ir dalyvis.
Migloko
Dainininkė, kompozitorė ir prodiuserė, garsėjanti savo unikaliu požiūriu į muziką ir meną. Jos kūryba apima įvairius žanrus, tačiau išsiskiria konceptualumu ir vizualiniu mąstymu. Miglė nesustoja tobulėti, nuolat ieško naujų meninės išraiškos formų, taip savo kūryba įkvėpdama žmones ir skatindama grįžti prie natūralumo ir tikrumo. Atlikėja savo kūryboje dažnai siekia perteikti socialines žinutes, kviečiančias permąstyti savo požiūrį į pasaulį, o taip pat turi gilų norą ne tik kurti muziką, bet ir padėti kitiems atrasti muzikos gydomąją galią, todėl studijuoja muzikos terapiją, veda „Laukinio balso“ dirbtuves, kuriose dalyviai mokosi išlaisvinti savo balsą ir patirti dainavimo terapinį poveikį.
Vaida Genytė
Ne tik talentinga dainininkė, bet ir aktyvi muzikinės edukacijos bei kultūros puoselėtoja. Jos balsas pasižymi šiltumu, aiškia artikuliacija ir emociniu skambesiu. Muzikinį kelią pradėjo būdama vos šešerių, kai tapo „Dainų dainelės“ konkurso laureate. Be solinės karjeros, Vaida aktyviai dalyvauja televizijos projektuose, yra ne kartą kviečiama teisėja ir ekspertė dainavimo konkursuose, dalyvauja muzikinėse laidose bei renginiuose, kur pasidalija savo patirtimi su jaunaisiais atlikėjais. Ji taip pat dirba muzikos pedagoge, perduoda savo žinias ir patirtį studentams bei jauniems talentams, skatindama juos tobulėti ir atrasti savitą muzikos kalbą.
Renginį moderuoja Eglė Daugėlaitė
