Pradžia
en

Istorija

1636 m. rugsėjo 4 d. Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teatre įvyko pirmasis Lietuvoje operos spektaklis. Vilnius tapo viena pirmųjų su naujuoju baroko meno žanru susipažinusių Europos sostinių. 

XVIII a. Opera ir baletas Lietuvoje gyvavo imtuose steigti didikų, aukštų valstybės pareigūnų Radvilų, Oginskių, Sapiegų rūmų teatruose. 

1785 m. Vilniuje ir Klaipėdoje pradėjo veikti viešieji miestų teatrai.  Vilniuje viešojo teatro istoriją pradėjo žymusis lenkų teatro veikėjas Wojciechas Bogusławskis, vėliau – iki 1864 m. – teatre vaidino įvairių antreprenerių lenkų, vokiečių, po 1863–1864 m. sukilimo – rusų, gana dažnai italų operos trupės. 1844 m. Kaune, Perkūno namuose įrengus teatrą, o 1892 m. pastačius teatro rūmus, Vilniaus trupės nuvykdavo ir ten. 

1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje buvo parodyta dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko „Birutė“, pirmoji lietuviška opera. 

1920 m. Lietuvių meno kūrėjų draugija laikinojoje sostinėje Kaune įsteigė Operos vaidyklą, dabartinį Nacionalinį operos ir baleto teatrą, kuris pirmąją premjerą – G. Verdi ,,Traviatą“ – parodė gruodžio 31 d.  Ši diena laikoma mūsų teatro gimtadieniu.

1925 m.  gruodžio 4 d. baleto trupė, iki tol pasirodžiusi operose ar koncertuose, parodė pirmąjį savarankišką spektaklį, Leo Delibes’o ,,Kopeliją“. 

Nuo 1926 m. maždaug kas antrą operos (ir vieną kitą baleto) spektaklį transliuodavo Kauno radiofonas.

1935 m. baletas viešėjo užsienyje – sausio mėnesį Monte Karle parodė 10 spektaklių, vasario – kovo mėn. Londone (Alhambros teatre) – 32 spektaklius; viešnagės repertuare buvo „Giselle“, „Coppelia“, „Gulbių ežeras“, „Raimonda“ (lietuvių teatras pirmasis Vakarams parodė šį vieną paskutiniųjų M. Petipa choreografijos šedevrų), taip pat „Piršlybos“ ir dar keletas vienaveiksmių baletų. Teatro operos solistai viešėjo Rygos, Talino, Stokholmo, Paryžiaus, Prahos, Romos, Milano scenose, 1936 m. solistų grupė dainavo Buenos Airių Colon teatre.

Iki 1940 m. sovietinės okupacijos buvo pastatyta pasaulinio repertuaro ir lietuvių autorių, 41 kompozitoriaus 61 opera, baleto trupė parengė 29 kompozitorių 36 baletų premjeras. Tarp jų buvo svarbiausi romantiniai baletai, dažnai skambėjo modernioji muzika, 1933 m. pasirodė ir pirmieji lietuviškieji baletai. Teatro veiklą sutrikdė kai kurių jo narių likimus skaudžiai palietusi 1940 m. sovietų okupacija, karas, nacių okupacija. Tačiau tie įvykiai teatro veiklos iš esmės nepakeitė.

Operos meno pajėgos buvo tiek išaugę, kad 1940 m. įsteigta Kauno Operetė (dabartinis Muzikinis teatras), 1942 m. Vilniuje – Operos teatras (iki II-osios sovietų okupacijos parengė 6 operų ir vieną baleto premjerą).

1944 m.,  prasidedant II sovietų okupacijai, teatrą, kaip ir visą kultūrą, ištiko tragedija. Į Vakarus išvyko beveik 30 operos solistų, apie pusę baleto trupės, puikūs dirigentai, chorvedžiai, scenografai, kompozitoriai. Susibūrę Detmolde, 1947 m. jie pastatė ir 20 kartų parodė „Sevilijos kirpėją“, o 1948 m. Augsburge – „Coppeliją“ (parodė bene 14 spektaklių), labai dažnai koncertavo; paskui dauguma atvyko į JAV, kur 1957 m. pradėjo gyvuoti unikalus pasaulyje reiškinys – Čikagos lietuvių opera. Tuo tarpu Lietuvoje buvo panaikinti Vilniaus ir Šiaulių teatrai, nutrūko ryšiai su Europos teatrais, vokalo pedagogikos židiniais, lietuvių kultūra buvo tarytum perskelta į dvi dalis – čia ir svetur.

1948 m. Operos ir baleto teatras iš Kauno perkeltas į Vilnių, J. Basanavičiaus g. esantį teatrą.

Sovietinė kontrolė ilgam sustabdė modernios stilistikos spektaklių, netgi jau XX a. klasika tapusių pasaulinio repertuaro operų ir baletų pasirodymą teatro scenoje. Kadangi „socialistinė kūryba“ vyko sunkiai, jos trūkumą kompensavo „realistiniais“, „pažangiais“ vadinami rusų kompozitorių (P. Čaikovskio, M. Musorgskio, N. Rimskio-Korsakovo ir kt.) kūriniai. Ilgainiui repertuaro pusiausvyra buvo atstatyta. Kintant ir švelnėjant politinei priespaudai, švelnėjo ir kultūrinė politika. Teatras išliko svarbiu tautinės meno kultūros židiniu bei tikrųjų dvasios vertybių puoselėjimo vieta, kur niekuomet netrūko talentingų ir menui pasišventusių žmonių.

1974 m. teatras persikėlė į ilgai statytus naujus rūmus A. Vienuolio g.  (architektė Nijolė Bučiūtė), vienos moderniausių to meto scenos technikos galimybės išplėtė ir veikalų pastatymo menines galimybes. Naujas teatras tapo viena žymesniųjų Sovietų Sąjungos scenų.

1987 m. teatro gyvenime, kaip ir politiniame gyvenime, prasidėjo permainos. Atgimė ryšiai su lietuvių muzikais užsienyje, 1988 m. sausį pagaliau ir visas teatras pirmą sykį pervažiavo dar tebegyvavusios SSSR sieną, – baleto ir operos trupės pasirodė Varšuvos didžiajame teatre. Atkurti ryšiai su pasauliu – vienas reikšmingiausių šiandieninio teatro veiklos bruožų. Operos ir baleto trupės gastrolių išvyksta beveik kasmet, teatre vieši pasaulyje pripažinti menininkai.

1998 m. liepos 1 d. teatras paskelbtas nacionaline institucija ir tapo Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru.

2001 m. LNOBT pakvietė į Trakus, nuo tada kasmet iki 2011 m. pilies kieme po atviru dangumi rodyti spektakliai sutraukdavo minias žiūrovų. 

2003 m. teatras įstojo į prestižines tarptautines meno organizacijas – ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija) bei asociaciją Opera Europa.

2005 m. rugsėjį teatras išleido pirmąjį numerį išsamaus, iliustruoto žurnalo Bravissimo apie operos ir baleto aktualijas teatre, Lietuvoje ir pasaulyje.  

2006 m. įvyko pirmojo bendro pastatymo su pasaulio teatrais premjera –A. Minghellos režisuotas G. Puccini „Madam Baterflai“ pastatymas drauge su Anglijos nacionaline opera ir Metropolitan Opera teatru Niujorke. Šiuo metu teatras yra parengęs jau 12 bendrų pastatymų, teatro veikla įvertinta kaip lygiaverčio partnerio garsiausiems operos teatrams pasaulyje.

2012 m. baleto trupės vadovo K. Pastoro iniciatyva pradėtas rengti kasmetinis baleto trupės projektas „Kūrybinis impulsas“, leidęs šokėjams atskleisti savo choreografinį talentą, išauginęs ne vieną choreografą.

2019 m. choreografo Martyno Rimeikio sukurtas baletas „Procesas“, pirmasis spektaklis iš Lietuvos, buvo parodytas per Mezzo TV kanalą.

Naujienlaiškio prenumerata

Loading