Programėlės

LATVIJOS NACIONALINĖ OPERA IR BALETAS Baletas pagal Cesare Pugni ir Riccardo Drigo muziką Baletas „Esmeralda“ – tai paprasta, bet paveiki istorija apie meilę ir mirtį. Paryžiaus Dievo Motinos katedros arkidiakonas Claude'as Frollo geidžia gražuolės Esmeraldos. Tačiau merginos dėmesį patraukia vikrusis kapitonas Fobas. Bažnyčios varpininkas Kvazimodas taip pat jaučia šiltus jausmus Esmeraldai. Apimtas pavydo, Frollo sužeidžia Fobą, tačiau kaltė tenka Esmeraldai, kuriai neteisėtai skiriama mirties bausmė. Tik nelaimingasis Kvazimodas iki pat savo dienų pabaigos tyra širdimi myli Esmeraldą. Garsusis Viktoro Hugo romanas „Paryžiaus Katedros kuprius“ įkvėpė daugybę įspūdingų meno kūrinių, apimančių įvairius žanrus. Publika pirmą kartą galėjo pamatyti šią istoriją baleto forma 1844 m. „Esmeraldos“ pastatyme, kurį pristatė Jos Didenybės teatro baletas Londone pagal Jules'io Perrot choreografiją. 1939 m., baletmeisterio Osvaldo Lēmanio pastatytą spektaklį pirmą kartą atliko Latvijos nacionalinis baletas. Aivaro Leimanio „Esmeralda“ yra ketvirtasis šios romantiškos istorijos pastatymas Latvijos baleto istorijoje. Mārtiņa Vilkārsio scenografija ir Ilzės Vītolinės kostiumai nuostabiai perteikia viduramžių atmosferą.

B. Britteno Vasarvidžio nakties sapnas – viena labiausiai pavykusių operinių W. Shakespeare’o pjesės adaptacijų. Opera ištikima originalui – joje skamba daug paties W. Shakespeare’o teksto. Tai užburiančios dvasios, kuri plevena unikaliame vasarvidžio nakties sapnų pasaulyje, kūrinys. Jo premjera įvyko 1960 m. Olboro festivalyje, dirigavo pats kompozitorius, režisavo choreografas Johnas Cranko. Komiška, poetiška, romantiška istorija patraukli savo daugiasluoksniškumu. Vieni joje matys tradicinę pasaką su daugybe juokingų situacijų, kiti atras ištisą psichologijos lobyną. Muzikos mėgėjai operoje girdės įvairiais klasikos kūriniais paremtų muzikinės pagarbos gestų ir satyros – nuo ​​baroko iki A. Schoenbergo. Galiausiai tai – magiškas ir nepaprastai romantiškas vakaras.

2 veiksmų opera italų kalba. Giuseppe Giacosa ir Luigi Illica libretas pagal Davido Belasco dramą „Madam Baterflai“, parašytą pagal Johno Lutherio Longo apsakymą, besiremiantį Pierre Loti pasakojimu „Madam Chrizantema“

Siekdamas suvokti, kas dar likę iš „meilės meno“, Angelinas Preljocajas atsigręžė į XVII–XVIII a. prancūzų literatūrą, kurioje užgimė daugybė meilės ritualų ir elgsenos normų – nuo platoniškosios sublimacijos iki paleistuvystės: jausmų santūrumas, aprašytas Madam de la Fayette Princesėje de Klev, žiauriai apskaičiuotas Choderloso de Lacloso Pavojingų ryšių įžūlumas, rafinuotas Gyvačių ir kopėčių žaidimas siekiant užkariauti madmuazelės de Scudéry širdį Meilės šalies žemėlapyje ir nepamirštamas Marivaux kreivų veidrodžių transvestizmas. Vedamas Mozarto muzikos (spektaklyje skamba bene gražiausi jo koncertų fortepijonui adagio), choreografas kuria nedidelę triveiksmę meilės intrigų dramą. Šiame negailestingame aistrų žaidime ant kortos pastatyta beužgimstanti meilė.

„Arlekino milijonai", nuotaikinga meilės istorija, paremta commedia dell’arte stiliumi, buvo pastatyta legendinio choreografo Mariuso Petipa 1900 m. Peterburge, Ermitažo teatre imperatorienės gimtadienio proga. Po šimtmečio šis baletas atgimė choreografo Aleksejaus Ratmanskio dėka. Baleto choreografija sukurta išstudijavus V. Stepanavo originalaus pastatymo notacijos užrašus, saugomus Harvarde, Teatro kolekcijoje. Šio pastatymo dailininką Robertą Perdziolą kurti dekoracijas ir kostiumus taip pat inspiravo 1900 m. O. Allegri ir I. Vsevoložskio eskizai.