Dr. doc. Brigita Bublytė
B. Bublytė baigė Vilniaus B. Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, gitaros ir dainavimo specialybes, mokėsi LMTA parengiamuosiuose solinio dainavimo kursuose (prof. R. Maciūtė). 2001 m. LMTA baigė vaidybos studijas (vad. prof. V. Bagdonas), 2005 m. įgijo teatro aktoriaus magistro laipsnį (vad. prof. J. Vaitkus). Profesionalią dainininkės ir aktorės patirtį įgijo dirbdama muzikos scenose, teatre bei kine su garsiausiais Lietuvos menininkais E. Nekrošiumi, V. Čekasinu, J. Vaitkumi, O. Koršunovu ir kitais. Sukurti vaidmenys ir muzikinės programos buvo pristatyti ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir kt. 2008 m. B. Bublytė atvėrė naują kūrybinį etapą, kuris prasidėjo canto difonico (Mongolijos dainavimo tradicija), drhupad de cante (Indijos dainavimo tradicija) studijomis Barselonoje. Nuo 2010 m. gilinosi į flamenko dainavimą ir šokį Fundacion Cristina Heeren de Arte Flamenco Sevilijoje. Ši patirtis suformavo autentišką menininkės stilių, kurio vienas pagrindinių bruožų yra modernus lietuvių etninės tradicijos interpretavimas pasaulinių kultūrų kontekste. Taip gimė tarptautiniai projektai Flamenko ir sutartinių jungtuvės (2015), dokumentinis filmas Sutarmenko (rež. A. Rudaitis) (2016), muzikiniai spektakliai Rasų ratas (2016), Pasaulio balsai: persų muzikos ir sutartinių gija (2019), muzikinis mono spektaklis Pagal širdies užsakymą (2018). Nuo 2011 m. B. Bublytė dėsto LMTA Teatro ir kino fakultete solinį dainavimą, balso ir judesio koordinaciją, ritmiką ir balsinės raiškos principus. Nuo 2015 m. dalyvauja tarptautinėse konferencijose, yra publikavusi straipsnių tarptautinių konferencijų, meno sklaidos ir mokslo leidiniuose. 2018 m. apsigynė meno daktarės laipsnį tema Balso tembro transformacijos: etninių tradicijų praktikos poveikis šiuolaikiniam atlikėjui. Šiuo metu rengia monografiją Balso kaukės.
Balso kaukės terminą panaudojo muzikologas Kurt Sachs. Tyrinėdamas pirmykščius ritualus taip įvardino fenomeną, kuomet ritualo metu šamanas perkeičia balso tembrą, kad galėtų susikalbėti su anapusiniu pasauliu ir būtų neatpažintas. Taigi, balso kaukė yra susijusi su unikalia žmogaus balso savybe – sąmoningai arba nesąmoningai pakeisti balso tembrą. Balso tembras yra kokybinis balso parametras, kuriame užkoduota daugiasluoksnė informacija apie konkretų žmogų, tam tikrą tradiciją ar muzikinį stilių. Kokie yra balso tembro identifikavimo parametrai? Kaip juos pritaikyti praktikoje, kuriant įvairius charakterius, mokantis dainuoti skirtinguose muzikiniuose stiliuose bei kitų vokalinių technikų? Kas bendra bet kokiai balsinei raiškai ir kuo skiriasi, pavyzdžiui, klasikinis dainavimas nuo džiazo dainininko vokalinės technikos? Kokie praktiškai suvokiami ir valdomi psichoakustiniai parametrai padės sąmoningai valdyti balso tembrą? Kokią reikšmę turi kalba? Pranešime pristatomi trys pagrindiniai psichoakustiniai parametrai, kuriuos atlikėjai ir kūrėjai labai paprastai galės pritaikyti praktikoje ir išplėsti balso, kaip instrumento, suvokimo ribas.
