„Sudėjau į "Bohemą" visą savo sielą. Nepaprastai ją pamilau. Pamilau visus sukurtuosius žmones labiau nei galiu apsakyti“, – laiške rašė Giacomo Puccini po premjeros 1896 m. Žiūrovai taip pat neliko abejingi šiai operai: po spektaklių Italijoje publika šėlte šėldavo ir nepaleisdavo atlikėjų iki vidurnakčio: visus jaudino trapi ir tragiška poeto Rudolfo ir siuvėjos Mimi meilės istorija. Per trejetą metų "Bohema" triumfavo ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Turkijoje. Šiandien – tai vienas populiariausių ir dažniausiai statomų šedevrų.
„Mano nuomone, "Bohemoje" nėra nė ženklo juokingumo ar mielumo. Ji kupina ironijos, neišsipildžiusių iliuzijų, kartais net nuožmumo ir negebėjimo atleisti. Šioje operoje aš jaučiu įniršio ir neišsipildymo nuspalvintą vienatvę, įkalinančią pagrindinius veikėjus savo gniaužtuose. Norėčiau, kad tiek šio kūrinio poezija ir melancholija, tiek virš visų veikėjų tvyrantis mirties ir slėpiningos gyvenimo prasmės pojūtis visus mus stipriai sujaudintų.“ (Režisierė Cristina Mazzavillani Muti)
Bendras LNOBT ir Ravenos festivalio (Italija) pastatymas
Premjera 2015 m. gruodžio 31 d.