Artėjant Lietuvos baleto 100-mečiui, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengtas tarptautinis simpoziumas „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“. Apie rūpinimąsi baleto artistų sveikata papasakojo svečiai iš Jungtinės Karalystės – Shane‘as Kelly ir Imogen Aujla, o karjeras baigę Lietuvos baleto artistai dalinosi savo patirtimis ir įžvalgomis.
Fizioterapeutas Shane'as Kelly, anksčiau padėdavęs profesionaliems sportininkams, o dabar jau daugiau nei 15 metų Londone dirbantis su Karališkojo baleto šokėjais, papasakojo apie šiame teatre sukurtą unikalią ir daugialypę baleto artistų treniruočių, sveikatos testavimo bei patirtų traumų gydymo sistemą, paremtą naujausiais moksliniais tyrimais, ir pabrėžė profesionalios sveikatos priežiūros svarbą ilgalaikei baleto artistų karjerai.
Šokio psichologijos tyrėja dr. Imogen Aujla ragino artistus, nuolat siekiančius tobulybės scenoje, nepamiršti „įsižeminti“: laikytis individualios dienotvarkės, kurioje, be repeticijų ir spektaklių, liktų laiko ir visaverčiam poilsiui, ir asmeniniams pomėgiams. Psichologė bandė įteigti, kad stiprus ne tas, kuris sugeba tyliai pergyventi iškylančias problemas, o tas, kuris, pajutęs tokį poreikį, nepabūgsta kreiptis pagalbos. Viešnia taip pat nurodė šaltinius, iš kurių šokėjai galėtų pasisemti žinių apie šokėjų psichologinę gerovę ir naujausius šios srities mokslinius tyrimus.
LNOBT gydytoja Austėja Pečeliūnienė pabrėžė, kad baleto šokėjai linkę normalizuoti patiriamą skausmą ir laiko jį neatsiejama savo darbo dalimi, o medikų pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai simptomai tampa sunkiai pakeliami. „Tyrimai rodo, kad net 28 proc. baleto artistų dažnai arba reguliariai vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Tačiau šie vaistai turi savo šalutinių poveikių virškinimo sistemai, gali pažeisti inkstus, lėtinti žaizdų gijimą“, – įspėjo gydytoja.
Mylėti procesą, o ne rezultatą
LNOBT siekia tobulinti baleto artistų sveikatos priežiūrą. Kaip tvirtina LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina, netrukus ir Vilniuje jau bus vykdomas profesionalus teatro šokėjų fizinės būklės testavimas.
„Aukščiausia meninė kokybė gimsta ten, kur susitinka profesionali priežiūra, psichologinis atsparumas ir kasdienis nuoseklumas. Sėkminga baleto artisto karjera nėra atsitiktinumas: jos formavimas – tai kruopštus, struktūruotas procesas, kylantis iš savęs pažinimo ir supratingumo. Man pačiai prireikė daugelio metų, kad sukurčiau komandą profesionalų, kurie padėjo siekti aukščiausio meninio lygio. Mano tikslas – sutaupyti kitų artistų laiką ir apsaugoti juos nuo klaidų, kurios daromos iš nežinojimo“, – kalbėjo viena iš pagrindinių simpoziumo organizatorių J. Dronina.
Baleto solistės karjerą jau baigusi ir šiuo metu praktinę psichologiją Žmogaus studijų centre studijuojanti Rūta Lataitė savo pasisakymuose akcentavo artisto sąmoningumą, kuris yra pagrindinis raktas į motyvaciją ir įkvėpimą.
„Lengva pavargus kaltinti aplinką, tačiau tai, dėl ko renkamės šią profesiją, prasideda mūsų viduje. Būna etapų, kai nusivili, nebenori, nebetiki. Tada svarbu sugrįžti prie pamatinio tikslo – meno, jo reikšmės ir vertės. Tai sugrąžina prie noro dalintis tuo, kas šviesu ir gražu, kas gali kitą pagydyti ar įkvėpti. Svarbu pamilti ne rezultatą, o patį procesą – repeticijas, vaidmenų kūrimą, pajusti, kaip atliekami vaidmenys keičiasi kartu su asmeninėmis patirtimis“, – teigia buvusi balerina.
Buvęs LNOBT baleto vedantysis solistas, dabar – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojas baleto ugdymui Eligijus Butkus papasakojo, kaip keičiasi jaunųjų baleto artistų ugdymas, kaip baleto pedagogams mokykloje į pagalbą ateina psichologai.
„Prie tokių fizinių krūvių, kuriuos patiria baleto artistai, negalima pamiršti produktyvaus poilsio svarbos, nes kūnas turi labai gerą atmintį. Man, pavyzdžiui, padėdavo miegas – prieš spektaklius visada eidavau valandą pamiegoti, o atsikėlęs jausdavausi tarsi pradedantis naują dieną. Kiti išeina pasivaikščioti po mišką arba skaito knygas. Svarbu atrasti būdą, padedantį konkrečiai tau“, – sako E. Butkus.
Pirmosios „Kopelijos“ užkulisiai
Baleto istorikas dr. Helmutas Šabasevičius savo pranešimu priminė artėjančią reikšmingą Lietuvos baleto 100-mečio datą ir papasakojo apie 1925 m. „Kopelijos“ pastatymo užkulisius Valstybės teatre. Pirmoji baleto trupės premjera Kaune tapo mėgstama tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų, kuriems būdavo rengiami dieniniai „Kopelijos“ spektakliai. Šio baleto vardu vadintas netgi desertas Valstybės teatro bufete.
Tačiau sveikatos problemos persekiodavo ir tuometinius baleto artistus. H. Šabasevičius papasakojo apie skaudų „Kopelijos“ premjeroje Svanildą šokusios balerinos Olgos Malėjinaitės (1907–1939) likimą, kuri dėl patirtų traumų ir fizinio išsekimo mirė sulaukusi vos 32-ejų.
Netrukus LNOBT scenoje – naujas „Kopelijos“ pastatymas, kuriame šoks dabartinė jaunų ir stiprių baleto artistų karta. Palinkėkime jiems sėkmės scenoje ir sąmoningumo kuriant įspūdingas karjeras teatre.
