Šiandienos politinių ir kultūrinių įvykių verpetuose visuomenei siekiant išsigryninti savo tapatybės, vertybių ir saugumo klausimus, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kartu su Lietuvos kultūros ir švietimo asociacija (LGKŠA) pakvietė į susitikimą-paskaitą „Aukštoji kultūra kaip raktas į Tėvynės supratimą“, kuriame kėlė klausimą: ar aukštoji kultūra yra Lietuvos žmogaus tapatybės dalis?
Susitikime LNOBT Raudonojoje fojė dalyvavo Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas – brigados generolas Modestas Petrauskas, Sausumos pajėgų vadas – brigados generolas Artūras Radvilas, Lietuvos kariuomenės karininkai, LGKŠA valdybos pirmininkas Jurandas Rusteika, LGKŠA prezidentė Ieva Čičelytė, LNOBT generalinis direktorius Audrius Kundrotas.
„Džiaugiuosi, kad praėjusiais metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp LNOBT ir LGKŠA įprasmina dviejų institucijų bendrystę vertybiniu pagrindu ir įgauna vis platesnius turinio horizontus. Dabartinė pasaulio situacija vis dažniau verčia susimąstyti apie tautinę tapatybę, kurią, tikiu, didele dalimi formuoja ir atspindi aukštoji kultūra. Brandžios visuomenės pamatas yra švietimas ir kultūra, tad tikiuosi, kad šio susitikimo metu visi kartu ir kiekvienas sau dar labiau išsigryninsime aukštosios kultūros svarbą ir reikšmę mūsų Tėvynės suvokimui“, – teigė susitikimo dalyvius pasveikinęs A. Kundrotas.
Pranešimus susirinkusiesiems skaitė istorikas prof. Alfredas Bumblauskas ir psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis.
Prof. Alfredas Bumblauskas savo pranešime klausė, kokią vietą aukštoji kultūra ir teatras užėmė lietuviškojoje tapatybėje ir kokią vietą gali užimti.
„Tyrimai rodo, kad lietuviškosiose tapatybės formulėse aukštosios kultūros fenomenai aptinkami retai ir fragmentuotai. Tai aiškintina šių formulių priklausomybe tautinio atgimimo epochai (Maironis, sustojęs ant Vytauto epochos vaizdinių), kada profesionali kultūra tebebuvo tapsmo stadijoje. Deramą vietą aukštoji kultūra gali rasti tik permąsčius europietiškuosius Lietuvos kultūros fenomenus, pradedant Jonu Kristupu Glaubicu, Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir nepriklausomos Lietuvos reiškiniais, baigiant dabartimi, – dėstė A. Bumblauskas. – Tapatybės formulių atnaujinimas būtinas gilesniam Lietuvos idėjos supratimui, o to reikia siekiant atsakyti, kokią Tėvynę ginsime ir kaip mokysimės kūrybingai ją ginti.“
Tuo metu prof. Eugenijus Laurinaitis kvietė apmąstyti, ką gali mokslas ugdant pilietiškumą, ir išsamiau panagrinėti patriotizmo reiškinį.
„Patriotizmas gali būti matomas dviem pavidalais: gali būti autoritarinis, tai yra pagrįstas visišku paklusnumu ir savo nuomonės nereiškimu todėl, kad tai pavojinga, ir atvirkščiai – patriotizmas gali būti demokratinis, kur svarbiausia yra žmogaus laisvė ir lygybė – tada pats patriotizmas remiamas visų pirma šitų laisvių išlaikymo poreikiu“, – pabrėžė E. Laurinaitis.
LNOBT ir LGKŠA praeitų metų pabaigoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį, siekdami kartu įgyvendinti tikslus: puoselėti Lietuvos tarpukario karininkijos tradicijas ir aukštąją kultūrą, ugdyti patriotišką jaunimą, šviesti visuomenę, plėtoti Lietuvos karių intelektualinį ir kultūrinį gyvenimą ir tapti tiltu tarp karių, kultūros ir švietimo atstovų bei visuomenės.
Susitikimą vedė LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė.
