Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kovo 22, 23 ir 24 d. numatoma premjera – laukiama naujo Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ pastatymo. Spektaklio plakate – didelis klaustukas su klausimu „Kas esi?“, mat pagrindinio operos veikėjo Lohengrino vardo neturi žinoti net mylimoji. O ji vis dėlto užduoda lemtingą klausimą.
Iki pat premjeros tiksliai nežinoma, ir koks bus naujasis spektaklis. Vis dėlto paslapties šydą praskleidė kovo 13 d. įvykusi spaudos konferencija, skirta artėjančiai premjerai pristatyti.
Tardamas įžangos žodį, LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas pasidžiaugė, kad „Lohengrinas“ į teatro repertuarą atkeliauja ypatingais, jubiliejiniais Richardo Wagnerio metais: šįmet minime kompozitoriaus 200-ąsias gimimo metines. Drauge pabrėžė, kad jubiliejai – tik dingstis, tačiau ne priežastis atkreipti didesnį dėmesį į meno vertybes. Pristatydamas spektaklio režisierių, latvių menininką Andreją Žagarą, kuris taip pat yra ir Latvijos nacionalinės operos vadovas, G. Kėvišas minėjo jųdviejų panašų požiūris į teatrą apskritai.
„Lohengrinas“ yra LNOBT bendras darbas su Slovakijos nacionaliniu teatru, mat kviečiamas kurti „Lohengrino“ pastatymo Lietuvoje, latvių menininkas panašaus pasiūlymo sulaukė ir iš Bratislavos. LNOBT vadovas taip pat pabrėžė, kad „Lohengrino“ premjera tiesia tiltus į kitą svarbų teatro renginį – Richardo Wagnerio (1813–1883) savaitę: „bus parodyti keturi stambūs R. Wagnerio veikalai ir „Lohengrinas“ bus vienas iš svarbiausių.“
Režisierius Andrejas Žagaras džiaugėsi galimybe dirbti daugelio sričių puikius profesionalus subūrusiame LNOBT ir ypač pabrėžė lietuvių dainininkų – Sandros Janušaitės, Dainiaus Stumbro, Inesos Linaburgytės ir kitų – gebėjimą deramu lygiu atlikti sudėtingą R. Wagnerio muziką. Taip pat atskleidė, kad šie metai ir jo paties kūrybinėje biografijoje pažymėti R. Wagnerio ženklu, mat po dviejų „Lohengrino“ pastatymų Vilniuje ir Bratislavoje jis šio kompozitoriaus operos „Tanhoizeris“ pastatymus kurs Maskvoje ir Prahoje.
„Lohengriną“ taip pat kuria scenografas Reinis Suhanovas, kostiumų dailininkė Kristine Pasternaka, choreografė Elita Bukovska, vaizdo projekcijų dailininkė Ineta Sipunova – tai latvių menininkų komanda, bei šviesų dailininkas Kevinas Wyn-Jonesas (Didžioji Britanija). Pasak režisieriaus A. Žagaro, statytojus įkvėpė Vilniaus istorija ir didžioji miesto Katedra, tačiau konkretybių žiūrovams tikėtis neverta.
Režisieriui antrino scenografas, pabrėžęs, kad gana abstraktų spektaklio scenovaizdį inspiravo aiški ir išgryninta vidinė Katedros geometrinė struktūra, kolonos. „Tačiau sukūrėme savotišką savo pasaulį – švarią erdvę, kurioje galėtų skleistis Wagnerio muzika ir gerai skambėtų dainininkų balsai“, – sakė R. Suhanovas.
A. Žagaras patvirtino, kad svarbiausia buvo sukurti „ypatingą aplinką, labai jausmingą ir drauge rafinuotą, derančią magiškai Wagnerio muzikai.“
Veiksmo laikas bus konkretus – apie 1939 metus, į juos nurodys stilingi to laiko kostiumai. A. Žagaras: „1939-ieji visoje Europoje buvo didelio nerimo metai. Buvo juntama karo grėsmė, klestėjo diktatūros, ir žmonės tikėjosi stebuklo, gelbėtojo.“ Šis periodas, pasak režisieriaus, padėjo ir dainininkams sukurti įtikinamą vaidybą.
Spektaklio muzikos vadovas, dirigentas Robertas Šervenikas sakė, kad R. Wagnerio muzikai reikalingas didžiulis dėmesys ir visos komandos pasiruošimas. „Dabar tik išėjome į finišo tiesiąją, mat iki sekmadienio orkestras turėjo groti repertuaro spektaklius. Tačiau orekstro darbas su R. Wagnerio muzika prasidėjo jau nuo sausio, su solistais dar rudenį pradėjome repetuoti. Spektaklio visuma susideda iš reikšmingų detalių, kurios padeda suspindėti visam audiniui – tiek muzikiniam, tiek dramaturginiam“, – kalbėjo dirigentas.
Pagrindinį Elzos vaidmenį atliekanti LNOBT solistė Sandra Janušaitė jau yra dainavusi R. Wagnerio operose (Zenta „Skrajojančiame olande“, Zyglinda „Valkirijoje“). „Kuo daugiau dainuoju Wagnerio muzikos, tuo ji man labiau patinka. „Lohengrinas“ bus tikrai geras pastatymas, turiu didelį malonumą dirbti su režisieriumi, su muzikos vadovu, su savo kolegomis iš užsienio ir su savais. Turiu labai didelį džiaugsmą ir tikiuosi nenuvilti žiūrovų“, – sakė S. Janušaitė, pasak režisieriaus, atsiskleidusi kaip nepaprastai stipri ir įtaigi Elza.
Elzos priešininkės, Ortrūdos, vaidmenį rengianti Inesa Linaburgytė pasakojo, jog šią partiją buvo pradėjusi rengti dar praeitame dšimtmetyje su maestro Jonu Aleksa, tad „Lohengrinui“ atkeliavus į Lietuvos sceną išsipildė viena iš jos svajonių – sudainuoti Ortrūdą. „Darbas su režisieriumi yra labai įdomus ir suteikiantis kūrybinio polėkio. Pavyko personažui suteikti daugiau spalvų, tai jau ne vienpusiai pikta moteris. Mūsų dienų požiūriu Ortrūda yra sveikai mąstanti moteris, kuri nesupranta, kaip gali Elza eiti prie altoriaus su nepažįstamu žmogumu, ir todėl ją stabdo.“
Vienas iš Lohengrino partijos atlikėjų – Sankt Peterburgo Marijos teatro solistas Leonidas Zahožajevas, patyręs R. Wagnerio muzikos atlikėjas. Jo repertuare – ne tik Lohengrinas, bet ir Tristanas, Zygfrydas („Zygfryde“ ir „Dievų žūtyje“), Erikas („Skrajojančiame olande“). Jis dainuoja daugelyje pasaulio scenų – Metropolitano teatre Niujorke, Londono Karališkojoje operoje ir kitur.
Pasak solisto, kiekvienas R. Wagnerio operos pastatymas – „tai gyvenimo dalis. Tai visada didelis įvykis ir teatrui, ir dainininkui. Wagneris – klastingas kompozitorius. Jis kiekvieną partiją padarė maksimaliai sudėtingą. Turi atiduoti viską, kad sudainuotum iki pabaigos. Kartais net meldiesi, likus paskutiniams trims partitūros puslapiams. Wagneris – tai begalybės muzika, ji nenusibosta, kad ir kiek jos klausytum. Tai šių dienų muzika.“
Vaidmenis premjeriniams spektakliams taip pat rengia: Lohengrino – Ferdinandas von Bothmeris (Vokietija), Karaliaus – Tadas Girininkas, Elzos – Miina Liisa Värelä (Suomija), Frydricho – Dainius Stumbras ir Antonas Keremidtchievas (Bulgarija), Ortrūdos – Mona Somm (Šveicarija), Karaliaus šauklio – Vytautas Bakula ir Tadas Girininkas, Brabanto didikų – Vladas Bagdonas, Rafailas Karpis, Vytautas Kurnickas, Arūnas Malikėnas.
LNOBT choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas.
