Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pasitinka klasikinį baletą „Pakita“, kurio pastatymą Vilniuje sukūrė žymus prancūzų choreografas Manuelis Legris.
„Baletas „Pakita“ – jau paskutinė LNOBT sezono, dedikuoto Lietuvos baleto 100-mečiui, didžioji premjera. Tai pastatymas, kuris baleto artistams – tarsi meistriškumo egzaminas, nes M. Legris choreografija – tai visų pirma kokybė ir preciziškumas. Nepaprastai džiaugiuosi, kad mūsų trupė šį meistriškumo egzaminą garbingai išlaikė. Tikiu, kad „Pakita“ teatro repertuare gyvuos labai ilgai“, – sako LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.
Gyvybingumas sužavės publiką
Premjeros choreografas M. Legris, buvęs ilgametis Paryžiaus nacionalinės operos baleto trupės primarijus, dar 2018 m. iš Vienos valstybinės operos į LNOBT perkėlė savąjį „Korsarą“. Tuo tarpu „Pakita“ – pirmasis klasikinis baletas, M. Legris sukurtas specialiai Lietuvos trupei.
„Visų pirma, „Pakita“ yra istorinis baletas, kurio imtis kiekvienam choreografui be galo įdomu. Mano pažintis su šiuo baletu prasidėjo iš šokėjo pozicijos, nes pačiam teko atlikti Liusjeno vaidmenį choreografo Pierre‘o Lacotte‘o pastatyme. Kai esi stipriai įsigilinęs į kažkieno kito versiją, sukurti kažką naujo ir savito sudėtinga. Tačiau man padėjo puikūs bendražygiai: muzikos vadovė Maria Seletskaja bei scenografijos ir kostiumų dailininkas Jeanas-Marcas Puissant‘as, patys anksčiau šokę baletą ir išsaugoję savyje šokio geną“, – teigia M. Legris.
Choreografas pastebi, kad dauguma baleto gerbėjų, kalbėdami apie „Pakitą“, visų pirma galvoja apie Grand pas classique – finalinį šio baleto solistų pasirodymą.
„Tuo tarpu visa „Pakita“ nėra dažnai statoma, nors šiame balete pulsuoja ir grožis, ir aistra, ir tiesiog gyvybingas šokis, kuris turėtų sužavėti publiką. Šalia puikių LNOBT baleto solistų, spektakliuose dalyvaus ir 24 jaunieji šokėjai iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos“, – akcentuoja premjeros choreografas.
Istorinis baleto kontekstas
„Pakitos“ veiksmas vyksta devyniolikto amžiaus vidurio Sevilijoje. Tuo metu Ispaniją valdė karalienė Izabelė II. Tapti karaliene jai padėjo karaliaus Ferdinando VII, jos tėvo, pakeistas įstatymas. Tačiau tam pasipriešino karaliaus brolis Karolis V, ir Ispanija ilgam skilo į dvi nesutaikomas politines stovyklas: legalistus, palaikančius Izabelę II, ir karlistus, remiančius Karolį V.
Šių stovyklų rezgamų intrigų fone ir vyksta romantiška gražuolės šokėjos Pakitos ir prancūzų pulkininko Liusjeno pažinties istorija, prasidedanti iškilmingame Karalienės Izabelės II vardu pavadinto tilto atidarymo ceremonijoje. Minėtą tiltą regėsime ir baleto scenografijoje, kurią sukūrė prancūzų teatro dailininkas J.-M. Puissant’as.
„Kalbant apie „Pakitos“ vizualiąją pusę, svarbu suprasti, kad balete vaizduojami įvykiai turi labai aiškią istorinę nuorodą – tilto Sevilijoje atidarymo iškilmes, kuriose dalyvavo Ispanijos karalienė Izabelė II ir Prancūzijos imperatorienė Eugenija. Tai leido mums labai kruopščiai sudėlioti baleto dizainą, nes buvo galima remtis devynioliktojo amžiaus vidurio istoriniais vizualiniais šaltiniais“, – teigia J.-M.Puissant‘as, su choreografu M. Legris bendradarbiaujantis pirmą kartą.
Partitūroje – devyniolikto amžiaus muzika
Premjeros muzikos vadovė ir dirigentė Maria Seletskaja, Anglijos nacionalinio baleto muzikos vadovė ir šios trupės simfoninio orkestro vyriausioji dirigentė, teigia, kad devynioliktasis amžius bus atspindėtas ir naujai perdėliotoje baleto partitūroje.
„Dabartinė „Pakitos“ partitūra sudaryta net iš šešių skirtingų kompozitorių muzikos. Kadangi jų kūrinių instrumentuotės skyrėsi, mums teko jas suvienodinti, priartinant prie itin tiršto ir intensyvaus Grand pas classique orkestrinio skambesio. Galiu patikinti, kad stengėmės tai padaryti išlaikydami kuo didžiausią pagarbą visiems muzikos autoriams“, – tvirtina dirigentė, anksčiau kaip baleto artistė pati ne kartą šokusi scenoje populiarųjį Grand pas classique.
„Pakitos“ premjera LNOBT scenoje – jau ketvirtadienį, gegužės 21-osios vakarą. Klasikinio baleto magija žiūrovai galės žavėtis iki gegužės 30 dienos.
