Pradžia
en

In memoriam… Irena Jasiūnaitė (1925–2021)

In memoriam… Irena Jasiūnaitė (1925–2021)

Šį lapkričio 15–osios rytą, apniūkusį ir alsuojantį pilku rudens grauduliu, pasiekė lemtinga žinia – eidama 97–uosius metus mirė Lietuvos dainininkė, Lietuvos operos primadona, mecosopranas Irena Jasiūnaitė. Lietuvos operos ir teatro bendruomenė neteko vienos iškiliausių savo kūrėjų… Nustojusi dainuoti, ji iki paskutinių dienų sekė Lietuvos operos kelią, mėgstamų solistų karjeras, džiaugėsi jų pasiekimais, rasdavo žodžių ir pamokyti juos, ir padrąsinti. Opera visada buvo ir liko didžioji Irenos Jasiūnaitės gyvenimo meilė. Savo dienoraštyje solistė yra rašiusi: „Aš dar esu su tavimi, mano vienintele, mano tikroji meile, mano gyvenime – opera. Tik tu manęs nenuvylei, tik tu manyje žadinai išskirtinį džiaugsmą, viltį ir pasitikėjimą savo jėgomis.“

Irena Jasiūnaitė gimė Rokiškyje 1925 m. spalio 29 d. Studijavo Vilniuje – 1952 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabartinę LMTA). Trumpai padainavusi Kauno muzikiniame teatre, 1953–1985 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė.

Lietuvos operos scenoje I. Jasiūnaitė dainavo 35 metus, turėdama gražų, skambų balsą, puikius artistinius gabumus ir išvaizdą sukūrė 58 vaidmenis. Ryškiausias iš jų – Karmen, scenoje atliktas per 100 kartų. „Karmen yra mylimiausias mano vaidmuo, – yra sakiusi I. Jasiūnaitė. –  Šimtąkart dainavau, šimtąkart mylėjau, šimtąkart miriau. Karmen nesuvaidinsi - arba esi, arba nesi. Riba – kaip peilio ašmenys. Jei gaivalo savy neturi, koncepcijos negelbės. Bus arba vulgaru, arba be druskos.“ Kipras Petrauskas, atsisveikindamas su scena,  paskutiniajame spektaklyje Karmen savąja Karmen taip pat pasirinko jaunutę Ireną Jasiūnaitę.

Be šio vaidmens solistė itin mėgo dainuoti Zybelį Ch. Gounod Fauste, išskirtinis jai buvęs Martos vaidmuo E. d’Albert’o Slėnyje, Eboli, Amneris, Flora G. Verdi operose Don Karlas, Aida, Traviata, Liubaša N. Rimskio-Korsakovo Caro sužadėtinėje, Končakovna A. Borodino Kunigaikštyje Igoryje, Olga, Polina, Grafienė – P. Čaikovskio operose Eugenijus Oneginas ir Pikų dama, Santuca – P. Mascagni Kaimo garbėje, Perikola J. Offenbacho to paties pavadinimo operetėje, Malika L. Delibes’o operoje Lakmė – tai tik dalis I. Jasiūnaitės vaidmenų. Solistė dainavo ir lietuviškose operose: Mirtą V. Klovos Pilėnuose, Vaivą to paties kompozitoriaus operoje Vaiva, Ievutę B. Dvariono operoje Dalia, Mariją V. Paltanavičiaus Kryžkelėje, Laumę J. Juozapaičio Marių paukštėje ir kt.

„Visiems I. Jasiūnaitės sukurtiems vaidmenims būdinga didžiulė įtaiga, savita interpretacija, spalvingumas, jausmų tikrumas. Ji savo pavyzdžiu teigė operos solistą lygiavertį dramos aktoriui. Kaip išbėgo į sceną dailiu, muzikaliai ir prasmingai dainuojančiu Zybeliu, taip ir bėgo per tris dešimtmečius aukštuoju operos solisto takeliu. Audringai bėgo, paklusdama savo turtingos kūrybinės prigimties balsui, galingam temperamentui, intuicijai. Raiškų, jausmingą dainavimą laikydama svarbesniu už vokalo technikos subtilybes, tikrą išgyvenimą – už tobulai kartojamą schemą, sukurdama ano meto teatre savitą romantiškos solistės–artistės tipą. Jos didieji tragediniai, dramatiniai vaidmenys – Karmen, Eboli, Marta, Amneris, Mirta, o ir mažieji lyriniai, komiškieji išsiskyrė rafinuotu vokalo spalvų niuansavimu, impulsyvia vaidyba, gyvos emocijos tiesa. Jie įamžinti teatro istorijoje ir žmonių atmintyje. Tokių artistų nebūna daug ir nebūna dažnai,” – rašė muzikologė Jūratė Vyliūtė.

Irena Jasiūnaitė yra dainavusi Rygoje, Taline, Minske, Varšuvoje, koncertuodavo daugelyje tuometės Sovietų sąjungos miestų. Labai mėgdavo dainuoti Vakarų Europos klasikų kūrinius, rusų kompozitorių romansus. Lietuvos radijuje solistė yra įdainavusi pluoštą lietuvių liaudies dainų, kurios jai, aukštaitei, gimusiai ir augusiai Rokiškyje, buvo labai brangios.

Įstabus Irenos Jasiūnaitės talentas ir kūryba buvo įvertinti. 1964 m. ji buvo pagerbta aukščiausiu tuo metu menininkų apdovanojimu – Lietuvos TSR nusipelniusios artistės vardu, 1985 m. tapo Lietuvos liaudies artiste. 2000 m. gimtasis Rokiškis ją išrinko Rokiškio krašto garbės piliete. Paskutinis pagarbos ir dėkingumo ženklas šiai solistei buvo įteiktas 2020 m. – ji paskelbta LNOBT garbės soliste – operos emerite. Apie Ireną Jasiūnaitę yra išleistos dvi knygos: Jūratės Vyliūtės Carmen dienoraščiai: Irena Jasiūnaitė scenoje ir gyvenime (2005), Petro Blaževičiaus Operos ir meilės glėbyje. Irenos Jasiūnaitės prisiminimai (2015).

I. Jasiūnaitė visada visus buvo pasirengusi įtikinėti, kad opera yra aukščiausia teatro išraiška. „Bet tik tuomet, kai operos teatro artistai turi gerus vokalus ir yra talentingi aktoriai... Kai atėjau į Operos teatrą, čia dirbo Kipras Petrauskas, Antanas Kučingis, kiti. Juose buvo tarsi susilieję du talentai: dainuoti ir vaidinti. Aš supratau, kas yra operos artistas – būtent šių dviejų talentų sintezė. Vėliau supratau, kad ir man Dievas buvo dosnus šių dovanų“, – sakė I. Jasiūnaitė.

Apdovanota gilia muzikos pajauta, artistine prigimtimi, I. Jasiūnaitė tapo savo meto legenda. Ta legenda, be abejo, buvo susijusi su ugningu jos grožiu, moterišku žavesiu, kuris vaidmenims suteikdavo išskirtinumo, atspindinčio žvaigždės esmę – moralinio ir fizinio grožio susiliejimą žiūrovų sąmonėje. Kristina Sabaliauskaitė apie ją yra rašiusi: „Irena Jasiūnaitė buvo savo meto mados ikona, menininkų mūza, kurią galima pavadinti lietuviškąja Maria Callas. Ne tik pavergiančia scenoje, kuriančia anuometinės mados tendencijas, bet ir audrinančia kūrėjų vaizduotę – tokių kaip Vytautas Bložė, Paulius Širvys, Algimantas Baltakis, Antanas Venclova...“

Operos solistės gyvenimas baigėsi. Bet gyva legenda, gyvas jos balsas, skambantis įrašuose ir jį girdėjusiųjų atmintyje. Teskamba jos nuostabus mecosopranas Dievo garbei Anapilyje.

Atsisveikinimas su soliste Irena Jasiūnaite
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kamerinėje salėje
Lapkričio 16 d., antradienį, 16–21 val.
Lapkričio 17 d., trečiadienį, 9–11:15 val.
Karstas išnešamas 17 d. 11:15 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Naujienlaiškio prenumerata

Loading