Pradžia
en

„Idomenėjo“ režisierius Grahamas Vickas: „Operą suvokiu kaip saviraiškos kosmosą“

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną užbaigs Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Idomenėjas“ premjera, kurią žiūrovai galės išvysti gegužės 31 ir birželio 2 dienomis. Iš Jungtinės Karalystės atvykęs šio pastatymo režisierius Grahamas Vickas – itin spalvinga ir neeilinio pripažinimo pasaulyje sulaukusi kūrybinė asmenybė. 

G.Vickas 1953 m. gimė Berkenhedo mieste, kurį nuo priešingame krante įsikūrusio „The Beatles“ gerbėjams puikiai žinomo Liverpulio teskiria Mersio upės žiotys. Būsimasis režisierius studijavo Šiaurės Karališkajame muzikos koledže Mančesteryje. Pirmąją operą profesionalioje scenoje pastatė būdamas 24-erių: tai buvo britų kompozitoriaus Gustavo Theodore‘o Holsto kamerinė opera „Savitri“ Škotijos operos teatre. 1984–1987 m. G.Vickas buvo šio Glazge reziduojančio teatro, o 1994–2000 m. – Glaindborno operos festivalio pastatymų vadovas. 1987 m. režisierius įkūrė Birmingamo operos trupę ir iki šiol jai vadovauja. Būtent ši trupė pirmoji Anglijoje 2009 m. pastatė Giuseppe‘s Verdi „Otelą“ su juodaodžiu tenoru pagrindiniame vaidmenyje, o 2012 m. pirmoji pasaulyje įveikė vokiečių kompozitoriaus Karlheinzo Stockhauseno „Trečiadienį“ iš didingo ir ypač sudėtingai atliekamo jo operų ciklo „Šviesa“.
G.Vickas taip pat yra bendradarbiavęs su tokiais pripažintais įvairių tautų šiuolaikiniais kompozitoriais, kaip Luciano Berio, Ravi Shankar, Jonathan Dove, Georg Friedrich Haas. Tačiau ne kartą yra interpretavęs scenoje ir Claudio Monteverdi, Gioacchino Rossini, W.A.Mozarto, G.Verdi, Benjamino Britteno, Arnoldo Schoenbergo, Ernesto Chaussono, Richardo Wagnerio, Sergejaus Prokofjevo, Modesto Musorgskio, Dmitrijaus Šostakovičiaus operas.
2017-2018 m. sezono G.Vicko naujų spektaklių sąraše jau puikuojasi G.Verdi „Stifelijus“ (Parmoje vykstančiam Verdi festivaliui), Giacomo Puccini „Bohema“ (Graikų nacionalinei operai Atėnuose ir Bolonijos „Comunale“ teatrui), Giorgio Battistelli „Budynės“ (Birmingamo operos trupei).
Tarp daugybės režisieriaus apdovanojimų – septynios Abbiati premijos, Ispanijos Premio Compoamor ir Britanijos South Bank Show Award for Opera (1999, 2002). G. Vickui suteiktas Chevalier de L’Ordre des Arts et des Lettres titulas. Jis yra Birmingamo universiteto garbės profesorius, taip pat buvo Oksfordo universiteto Operos programos kviestinis profesorius (2002–2003, 2014–2015). 2009 m. birželį režisieriui buvo suteiktas Britų imperijos ordino Komandoro laipsnis. 2016 m. jis tapo Karališkosios filharmonijos asociacijos garbės nariu.
„Operą suvokiu kaip ištisą saviraiškos kosmosą, kuris tik apsimeta ribotu ir struktūruotu pasaulėliu. Opera ne visada būna graži: atvirkščiai, dažniausiai ji kalba apie tamsias, nešvankias ir itin sunkias problemas. Tam tikra prasme opera yra erdvė, kurioje galima saugiai tyrinėti atokiausius žmogaus pasąmonės ir sielos užkaborius. Esame ištobulinę galimybes statyti prabangius spektaklius, bet tai jau praeitis, nes nebeįmanoma operoms skirti tiek daug lėšų kaip anksčiau. Kad išgyventų, opera privalės pasikeisti. Esame pasirengę judėti toliau, ir opera tikrai atras pasaulyje savo vietą, nes žmonijos poreikis išdainuoti savas istorijas giliai įsišaknijęs. Tačiau teks atrasti naujų, įtaigių ir ekonomiškai palankių būdų, kaip operą priartinti prie žmonių ir įtikinti juos operos, kaip socialinio reiškinio, svarba“, – teigia režisierius. 

Naujienlaiškio prenumerata

Loading