Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) birželio 27d. vyksiančiame „Festivalyje X“ debiutuos elektroninės muzikos duetas „Mirror Maria“. Tai bendras kompozitorės Marijos Paškevičiūtės ir elektroninės muzikos atlikėjo Dominyko Juknio (Mirror Slave) projektas. Jų kūryboje susijungia akademinė ir eksperimentinė muzika bei naktinės kultūros patirtis.
Šiemet festivalyje W. A. Mozarto „Figaro vedybos“ atsiduria operos, baleto ir elektroninės muzikos kūrėjų rankose – klasika čia tampa ne muziejiniu eksponatu, o gyva medžiaga naujoms interpretacijoms. Apie ruošiamą muzikinį performansą, Mozarto aktualumą šiandien ir skirtingų muzikinių pasaulių susitikimą teatro erdvėje kalbamės su kūrėjais.
„Festivalyje X“ debiutuosite kaip Mirror Maria. Kaip atsirado šis duetas ir kodėl būtent dabar nusprendėte prisistatyti publikai?
Marija Paškevičiūtė: Duetas gimė labai natūraliai. Klubuose pastaraisiais metais dažna tendencija groti po du – vienas miksuoja vieną kūrinį, kitas kitą. Anglų kalba toks būdas groti vadinamas „back to back“. Vieną kartą neplanuotai mums būtent taip ir nutiko. Nors iš anksto nesiruošėme, tai buvo vienas nuostabiausių grojimų – abu jautėmės labai laisvai.
Vėliau pradėjome bendrauti daugiau. Supratau, kad Dominykas klausosi ne tik techno, man patiko jo muzikinis mąstymas. Iškart pastebėjau, kaip muzikaliai jis daro perėjimus, nebijo sluoksniuoti melodinių motyvų. Vienas kitą puikiai papildome, todėl tapo aišku, kad galime kartu nuveikti daugiau.
Dominykas Juknys (Mirror Slave): Anksčiau kūriau muziką, tačiau, tapęs vieno iš naktinių klubų vadovu, paskendau tame pasaulyje. Muzikos kūrybai tiesiog nebeliko laiko.
Tuomet atsirado Marija. Kalbėdamasis su ja apie Éliane Radigue, Daphne Oram ir kitus elektroninės bei eksperimentinės muzikos pradininkus supratau, kad yra žmonių, kurie domisi daug platesniu muzikos lauku nei vien klubinė scena. Taip pamažu pradėjome galvoti apie bendrą projektą.
Norisi, kad renginiuose atsirastų įvairesnių patirčių, platesnė auditorija. „Festivalis X“ tapo idealia vieta pirmą kartą pristatyti šį tandemą.
W. A. Mozarto „Figaro vedybos“ tapo bendra „Festivalio X“ kūrybine medžiaga. Kas Jums atrodo įdomu šiame kūrinyje ir kaip jį išgirdote šiuolaikinės elektroninės muzikos kontekste?
Dominykas Juknys (Mirror Slave): Manau, pati vedybų idėja tam tikra prasme tampa mūsų pasirodymo esme – tai skirtingų kultūrų ir muzikinių pasaulių santuoka.
Mūsų inspiracijos ateina iš itin įvairių šaltinių. Jei yra kompozitorius, kuris savo laiku buvo keistas ir kūręs naują skambesį, tai tikrai Mozartas.
Marija Paškevičiūtė: Nemanau, kad jei muzika sukurta anksčiau, ji tampa neaktuali ir nebegali egzistuoti dabartyje kaip kažkas gyvo.
Stengiuosi šią muzikinę medžiagą girdėti ne kaip senovinę, neliečiamą ar nuo mūsų pasaulio nutolusią. Mozartas aktualus ir šiandien.
Jūsų kūryboje susitinka akademinė, eksperimentinė ir klubinė muzika. Ar šios skirtingos patirtys viena kitą papildo, ar veikiau provokuoja kūrybinę įtampą?
Dominykas Juknys (Mirror Slave): Mano suprantimu, visiškai normalu jungti elektroninę muziką, kurios galima klausytis ar pagal kurią galima šokti, su gyvais pasirodymais ir performansais.
Niekada nemačiau didelės atskirties tarp šių pasaulių. Naktinė kultūra yra stipriai stigmatizuota. Visgi šiek tiek pakeitus formatą, kai atsiranda diskusijos, performansai ar net mados pristatymai, žmonės pamato, kad tai nėra tik vakarėlis, o platesnis kultūrinis reiškinys.
Mūsų tikslas – praplėsti supratimą apie naktinę kultūrą ir parodyti, kad skirtingi pasauliai gali susitikti.
Marija Paškevičiūtė: Studijavau muzikos kompoziciją, vėliau dirbau su teatru ir tik po to atėjau į klubus. Man visa tai atrodo vieno muzikinio pasaulio dalys. Norisi, kad auditorijai patirtis būtų ir smagi, ir vertinga meniniu požiūriu.
Pasirodymas vyks ne klube ar kitoje įprastesnėje šiam muzikos žanrui vietoje, o Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ką Jums reiškia perkelti elektroninės muzikos patirtį į tokią erdvę?
Marija Paškevičiūtė: Man labiausiai patinka tai, kad žinau, jog žmonės iš tikrųjų klausysis muzikos. Tai erdvė, į kurią ateinama išgirsti.
Tokioje aplinkoje galima daryti daug subtilesnius dalykus. Tikslas nebėra priversti žmones šokti, todėl gali leisti sau ilgiau plėtoti medžiagą, nes žinai, kad žiūrovas išlauks ir įsiklausys.
Dominykas Juknys (Mirror Slave): Vieta, kur žmonės ateina dėl muzikos, o ne vien pasisocializuoti daug ką keičia, suteikia tam tikro rimtumo dalykams, į kuriuos kitais atvejais ne visi žiūri rimtai.
Festivalyje susitinka skirtingos auditorijos. Ką pasakytumėte žmogui, kuris ateina dėl Mozarto, ir tam, kuris ateina dėl elektroninės muzikos?
Marija Paškevičiūtė: Muzika yra universali. Žmonės dažnai per daug galvoja apie tai, kokiai aplinkai ar kokiems žmonėms ji priklauso. Aš pati susidomėjau klubine muzika nesilankydama vakarėliuose – man tiesiog patiko skambesys.
Jeigu žmonės nusimestų išankstinius įsitikinimus ir tiesiog klausytųsi, tiek vyresni, tiek jaunesni klausytojai galėtų atrasti daug įdomių dalykų. Ir Mozarte, ir Stockhausene, ir šiuolaikinėje klubinėje muzikoje. Muzika yra muzika.
Dominykas Juknys (Mirror Slave): Žmonės dažnai yra linkę save susiaurinti, bandyti įsisprausti į išsigalvotus rėmus.
Mes su Marija domimės įvairiais dalykais, todėl natūraliai norisi juos jungti. Galų gale svarbiausia – įsiklausyti. Tuomet paaiškėja, kad skirtingi muzikiniai pasauliai nėra tokie tolimi, kaip kartais galėtų atrodyti.
