„Daugelį metų diriguoju operą „Manon“ įvairiuose teatruose (Berlyno „Deutsche Oper“, Marselio operoje ir kitur). Bet manau, kad būtent dabar pasiekiau gyvenimo etapą, kai galiu šią operą diriguoti užtikrintai, nuoširdžiai, geriausiai suprasdamas ne tik tai, kas parašyta natose, bet ir kas slypi už jų“, – sako prancūzų muzikos pažiba, Paryžiaus simfoninio orkestro muzikos vadovas, dirigentas Cyrilas Diederichas.
Jis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šiuo metu rengia Jules’io Massenet operą „Manon“. Premjeros numatytos rugsėjo 18, 19 ir 26 d.
Įvairiuose pasaulio kraštuose itin daug diriguodamas prancūzų muzikos, C. Diederichas džiaugiasi lietuvių atlikėjų – solistų, orkestro, choro – darbštumu, nes „nuolankiai dirbant ir dedant pastangas“ įmanoma perprasti ir rečiau atliekamos muzikos stilių.
„Man labai patinka jūsų atlikėjai, nes jie noriai dirba. Tai labai svarbu. Muzikos vadovas, dirigentas paaiškina partitūrą, suteikia nuorodų muzikams, o jie įgyvendina dirigento sumanymą, kuris šiuo atveju yra J. Massenet sumanymas. Labai paprasta!“
C. Diederichas Vilniuje diriguos ne pirmą kartą, Vilniaus festivalyje jis yra parengęs išskirtinių opusų – Josepho Haydno oratorijos „Metų laikai“, Hectoro Berliozo dramatinės simfonijos „Fausto pasmerkimas“, Olivier Messiaeno simfonijos „Turangalila“ atlikimus, LNOBT yra dirigavęs Jacques’o Fromentalio Halevy operą „Žydė“.
C. Diederichas – išskirtinis menininkas. Muzika ir opera jį lydėjo nuo pat vaikystės, mat gimęs kompozitoriaus ir dirigento Raymond’o Diedericho šeimoje (1945 m.) Provanso Ekse, vasaras leisdavo anuomet tik įkurtame Provanso Ekso festivalyje. Ir jau nuo pat pirmųjų aplankytų koncertų jo dėmesį patraukė muzikos figūra, savo rankose laikiusi visas orkestro gijas. Tad nuo labai ankstyvo amžiaus jis nutarė studijuoti dirigavimo meną.
Tiesa, iš pradžių mokėsi skambinti fortepijonu ir pūsti valtorną, tačiau Paryžiaus konservatorijoje jau studijavo dirigavimą pas Manuelį Rosenthalį, o baigęs studijas pelnė daugelį prizų tarptautiniuose konkursuose, tarp jų – konkurso Florencijoje premiją ir žiuri premiją Katovicuose, Lenkijoje.
1970 m. su keletu draugų C. Diederichas įkūrė kamerinį orkestrą ir organizavo festivalį Provanse „Semaines musicales du Luberon“, o kituose festivaliuose debiutavo kaip operos dirigentas. 1974 m. jis tapo Liono nacionalinio orkestro vyr. dirigento asistentu, vėliau – Jeano Claude’o Casadesus asistentu Lilio nacionaliniame orkestre.
1984 m. C. Diederichas – jau Monpeljė simfoninio ir šio miesto operos orkestrų muzikos ir meno vadovas, 1996 m. užėmė tą pačią vietą Reino-Miulūzo simfoniniame orkestre (Orchestre Symphonique Rhin-Mulhouse) bei Reino nacionalinėje operoje.
Didelę įtaką C. Diederichui padarė Herbertas fon Karajanas – 9-jame dešimtmetyje jis ėmė lankytis Karajano repeticijose ir koncertuose. Vėliau kitas didis menininkas ir dirigentas Georges Prêtre’as paveikė Cyrilo Diedericho muzikinį mąstymą.
C. Diedericho dirigavimas apibūdinamas kaip itin dinamiškas, skleidžiantis magnetizmą, demonstruojantis gilų įsitraukimą į atliekamą muziką, darantis gilų poveikį kiekvienam, kas išgirsta jį muzikuojant. Todėl C. Diederichas tėvynainių vadinamas vienu iš geriausių šių dienų prancūzų dirigentų.
Beata Baublinskienė
2015 09 03
