Don Žuaną galima laikyti kompozitoriaus Wolfgango Amadeus Mozarto vizitine kortele. Kaip rašė garsusis muzikos istorikas Hermannas Abertas, „Don Žuano charakterio esmė – ne gebėjimas suvilioti vieną ar kitą pasitaikiusią moterį, net jeigu jų ir būtų „mille e trè“, bet nevaldomas gyvenimo ir meilės troškimas, šėlstantis tarsi ištrūkusios į laisvę gamtos jėgos.“
LNOBT scenoje šią garsiausią Mozarto operą stato režisierius Johnas Fulljamesas, režisavęs didžiuosiuose pasaulio operos teatruose: Milano La Scala, Londono Covent Garden, Madrido Teatro Real, Barselonos Liceu ir Paryžiaus Théâtre du Châtelet.
Johnas Fulljamesas: „Mirtis nematomu siūlu driekiasi per visą Don Žuaną: akivaizdu, kad Komandoras miršta, kad Dona Ana svarsto atimti sau gyvybę, Don Otavijus teigia esantis pasirengęs paaukoti gyvybę, kad atkeršytų už sužadėtinę, Leporelas tik per plauką nenužudomas, Mazetas – beveik nužudytas, ir mes baiminamės dėl Cerlinos... Bet, žinoma, svarbiausia mirtis, kuri tampa ilgai laukta ir vilkinta operos kulminacija, yra paties Don Žuano mirtis – ji neišvengiama ir netgi trokštama, nes pagrindinis veikėjas sąmoningai pasirenka mirtį ir net pragarą, o ne eiti prieš savo prigimtį. Ir tai suprantama, nes individualistinę grėsmę visiškai, nevaržomai Don Žuano laisvei gali įveikti tik jo mirtis. Ši mirtis – tvarkos išraiška, vėl patvirtinanti save. Visi Don Žuano pėdsakai nušluojami, ir visuomenė toliau gyvena be jo.“
Atkreipiame dėmesį, kad spektaklis turi amžiaus cenzą N-14.
