Paklusdamas Vyriausybės sprendimui dėl visuotinio karantino, lapkričio 7–29 dienomis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras negalės rodyti suplanuotų spektaklių: jie perkeliami į 2021–2022 m. teatrinį sezoną. Tačiau LNOBT, laikydamasis visų saugaus darbo reikalavimų, ir toliau rengsis ateities susitikimams su žiūrovais, o ypač – visų laukiamai Giuseppe‘s Verdi operos „Traviata“ premjerai.
„Dėl paskelbto visuotinio karantino iki lapkričio 29 d. spektaklių rodyti negalėsime, tačiau teatro kolektyvas toliau dirbs, ruošdamasis publikos sugrįžimui. Esame be galo dėkingi visiems teatrą mylintiems žiūrovams, kurie kantriai lauks būsimų vaidinimų. Teatras šiuo metu sulaukia daug paramos: tiek moralinės, tiek finansinės. Ypač dėkingi esame mūsų sezono rėmėjui – „Norfos“ įmonių grupei ir jos savininkui Dainiui Dunduliui, kurio solidi parama mums dabar ypač reikšminga, ruošiantis „Traviatos“ premjerai. Taip pat dėkojame ir teatro žiūrovams, kurie grąžina anksčiau įsigytus bilietus nereikalaudami atgal pinigų: jūsų parama mums irgi be galo svarbi! Tikiuosi, greitai visi vėl galėsime susitikti mūsų teatre ir sezonas bus pratęstas. Lietuvos operos 100-mečiui dedikuotoje „Traviatos“ premjeroje išgirsime labai daug žymiausių Lietuvos solistų, o svarbiausia – vėl pamatysime vienas kitą“, – tikisi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Šis G. Verdi operos „Traviata“ pastatymas, skaičiuojant nuo pirmosios 1920 m. gruodžio 31 d. surengtos premjeros, bus jau devintasis Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Su juo, pasak J. Sakalausko, į teatro rūmus sugrįš ir daug metų puoselėta naujametinio „Traviatos“ spektaklio tradicija. Premjerą rengia italų kūrėjų komanda – režisierius Fabio Ceresa, scenografas Tiziano Santi, choreografas Mattia Agatiello, kostiumų dailininkas Giuseppe Palella. „Traviatos“ pastatymo muzikos vadovas – LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.
„Apie naują „Traviatos“ pastatymą galvojome jau seniai. Šis spektaklis bus tas, kuris patiks visiems: gerbiantis tradicijas, bet ne senamadiškas, papildytas šiuolaikiniais vaizdiniais sprendimais. Žinoma, kiekviename operos pastatyme viskas prasideda nuo pagrindinius personažus įkūnyjančių solistų. Galime pasidžiaugti, kad turime puikių dainininkų, kurie šį „Traviatos“ pastatymą pavers dar įspūdingesniu. Dauguma iš jų yra jau seniai paruošę savo partijas“, – pažymi R. Šumila.
Vienas iš jų – nuo pat diplominio LMTA studentų pastatymo su Alfredo partija nesiskiriantis žymus operos tenoras Edgaras Montvidas. Jam „Traviatos“ istorija tokia artima, kad būdamas Paryžiuje E. Montvidas prisipažįsta niekada nepraleidžiantis progos aplankyti Monmartro kapinių, kuriose palaidoti „Damos su kamelijomis“ autorius Alexandre‘as Dumas jaunesnysis (1824–1895) ir jo amžininkė, garsi Paryžiaus kurtizanė Marie Duplessis (1824–1847), rašytojo plunksnos dėka tapusi jo romano, o vėliau – ir operos pagrindinės veikėjos prototipe.
„Stovėdamas prie jos balto marmurinio antkapio jaučiu mūsų keistą dvasinį ryšį. Ir, be abejo, visada smagu sugrįžti į Lietuvą ir dainuoti savam žiūrovui. Nesvarbu, kiek žmonių galės susirinkti į teatro salę: 10, 50 ar 100, aš vis tiek būsiu pasirengęs dainuoti, nes tai principo reikalas. Kol dar dega kultūros troškimo ugnelė žmonėse, mes, artistai, privalome atlikti savo misiją. Kaip gydytojai gydo žmonių kūnus, taip mes privalome prisidėti prie žmonių sielų gydymo. Dainuoti Lietuvos operos 100-mečiui skirtoje „Traviatoje“ man bus didžiulė garbė“, – tvirtina E. Montvidas.
Jam pritaria ir Žoržo Žermono partiją „Traviatoje“ dainuosiantis Vytautas Juozapaitis: „Kultūros ir meno pasaulis yra tas viltį ir tikėjimą teikiantis spindulys, kurio netekimas reikštų tamsą. Dvasinę tamsą, kurioje iškiltų pavojus prarasti prasmę. Tad būkime stipresni ir gudresni už tą nelemtą virusą, kuris smogia į mūsų silpnas ir neapsaugotas vietas. Nesustokime gyventi ir nenustokime džiaugtis, bet nei sekundei nepamirškime, kad tai tenka daryti negailestingo karo sąlygomis, kuriam laimėti privalome susivienyti. Ir nepamirškime, kad ir žiauriausiais karais kultūros žmonės vykdė savo misiją, keldami pergalingą dvasią, pagelbėdami medikams, kurie neįtikėtinai sunkiomis sąlygomis rūpinosi ir dabar rūpinasi mūsų sveikata ir gelbėja mūsų gyvybes. Bet būtina sąlyga, kad galėtume palaikyti visuomenės dvasinės gyvasties liepsnelę – saugotis patiems ir saugoti vienas kitą!“