success Galima peržiūrėti krepšelį
Pradžia
en
{{cart.item_count}}

Tuščias krepšelis

Krepšelis

„Sevilijos kirpėjas“ flamenko stiliumi

„Sevilija, flamenkas ir smagi nuotaika“ – taip artėjančią Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą, Gioachino Rossini operą „Sevilijos kirpėjas“, apibūdina spektaklį statanti ispanų choreografė Nuria Castejon. „Sevilijos kirpėjo“ premjera jau netrukus – balandžio 11, 12 ir 13 d.

Nuria Castejon – buvusi ilgametė flamenko šokėja – įgyvendina spektaklio režisieriaus Emilio Sagi sumanymus, mat šis pastatymas yra bendras LNOBT ir San Francisko operos darbas, kurio premjera už Atlanto įvyko praeitų metų lapkritį.
LNOBT scenoje jau rodomas vienas Emilio Sagi ir Nurion Castejon darbas – W. A. Mozarto opera „Figaro vedybos“. Šį kartą ispanų kūrėjų komanda sugrįžo į Vilnių, sukurti dar vieną pietietišku humoru alsuojantį spektaklį.

„Figaro vedybose“ pagal Mozarto muziką šokamas fandangas, „Sevilijos kirpėjuje“ – flamenkas pagal Rossini“, – atskleidžia Nuria Castejon. Pedro Almodóvaro filmui „Sugrįžimas“ („Volver“) flamenko gudrybių mokiusi garsiąją aktorę Penélope Cruz, šiuo metu Castejon flamenko rankų mostų, pėdų žingsnių moko LNOBT operos solistus ir šokėjus.

„Kai pirmą kartą Emilio man pasiūlė drauge statyti „Sevilijos kirpėją“ (o tai buvo 2005 metais Karališkajam Madrido teatrui), sau pagalvojau: šis žmogus nori šokti flamenką pagal Rossini?! Bet įsiklausiusi į muziką pamaniau, kodėl gi ne, aš galiu. Šioje muzikoje yra ritmai, kuriuos galiu „išversti“ į flamenko kalbą. Žinoma, kai šoka flamenko šokėjai Ispanijoje, jie tai daro žymiai įtikinamiau, nes tai jų stilius. Bet kai dirbu svetur, San Franciske arba Vilniuje, su lietuvių arba amerikiečių šokėjais, kuriems flamenkas nėra įaugęs į kraują, jie nebuvo lavinti šitaip šokti, tiesiog daug dirbame, viską darome geriausiai, kaip galime, ir galiausiai mums pavyksta!“

Nuria Castejon daugelį metų šoko Ispanijos nacionaliniame balete (Ballet Nacional de España), Antonio Gadeso bei žymiausiose Ispanijos flamenko trupėse. Pastarąjį dešimtmetį sukūrė choreografiją daugeliui Nacionalinio sarsuelos teatro Madride (Teatro Nacional de Zarzuela) pastatymams. O kaip režisieriaus asistentė su Emilio Sagi dirbo statant operetę „Le Chanteur de Mexico“ Paryžiaus „Châtelet“ teatre, „Rigoletą“ Lisabonoje, Federico Torrobos sarsuelą „Luisa Fernanda“, operas „Karmen“ ir „Sevilijos kirpėjas“ Los Andžele bei San Franciske.

Vilniuje Castejon moko solistus ne tik judėti scenoje, bet ir mėgina perteikti Rossini operos subtilybes, pavyzdžiui, įtikinti atlikėjus dramine rečitatyvų svarba.
„Man atlikėjų ansamblis įdomus tuo, kad yra gana jaunas, o kai kurie solistai ligi šiol apskritai nėra dainavę „Sevilijos kirpėjo“. Tad man buvo iššūkis įtikinti juos kreipti didesnį dėmesį į rečitatyvus, kurių paskirtis – susakyti publikai pagrindinę informaciją, plėtoti veiksmą. Ypač dėl to, kad kalbama itališkai, o ne gimtąja kalba, reikia ypatingo raiškumo tariant žodžius, parodant personažo intencijas. Daug dirbome – intensyviai, bet ir labai smagiai.“

Naujasis „Sevilijos kirpėjas“ persmelktas ispanišku koloritu – ne tik kostiumai alsuoja flamenko dvasia (dailininkė Pepa Ojanguren), bet ir visas spektaklis, pasak Castejon, kupinas ispaniško humoro pojūčio: „Tikimės, jis bus suprantamas ir Lietuvos publikai“.

2014 04 04
Beata Baublinskienė

Naujienlaiškio prenumerata

Loading