„Didingas muzikos okeanas. Mintis jis slepia bedugnių gelmėse, o pats šniokščia, putoja, šėlsta. Įvairius kultūros bumus, menininkų ar kūrybos srovių kultus, garbius neva autoritetus [...], nuvainikuotus vakarykščius išminčius devintoji banga išmeta krantan ar nugramzdina į dugną. Okeanas nurimsta, atslūgsta, apsivalo, išsilaižo – atsinaujinimo vardan. Tačiau jo troškulio nenumalšina visos pasaulio upės,“ – rašė Lietuvos operos žymusis bosas Vincentas Narimantas Kuprys (g. 1937 m.), šiemet švenčiantis savo 75-erių metų jubiliejų.
Šioje dinamiško, gyvybės nestokojančio muzikos okeano metaforoje įkūnyta paties V. Kuprio kaip menininko asmenybė, jo kūrybinės biografijos pulsavimas. Neatmesdamas kūrybos teikiamo džiaugsmo, didžiausią vaizduotės ir harmonijos teikiamą pasitenkinimą operos scenoje solistas sieja su susitikimais su neeiliniais menininkais. Tarpusavio sankirtų pasėkoje išryškėja V. Kuprio talento išskirtinumas ir unikalumas. Sveikinimo laiške, skirtame solisto 70-mečiui prof. Silvija ir Saulius Sondeckiai rašė: „Savo turtinga veikla Jūs palikote gilius pėdsakus Lietuvos muzikinės kultūros baruose. Esate viena ryškiausių mūsų operos žvaigždžių, spindinčių visą Jūsų ilgą kūrybinį gyvenimą. Triumfaliai po tremties sutiktas Lietuvoje, neužgesote euforijų verpetuose, bet stabiliai išlikote aukštumoje, išaugote didžiu menininku [...]. Su dideliu džiaugsmu prisimenu mudviejų kūrybinę draugystę. Jūsų asmenyje pažinau tikrą menininką – reiklų ir atsakingą sau, pagarbų ir tolerantišką kolegoms, šventai tarnaujantį didžiajam muzikos menui!“
Primindamas dainininko gyvenimo ir veiklos faktus, muzikologas Jonas Bruveris pasakoja, kad dainuoti V. Kuprys pradėjo mokykloje, kur muzikos mokė tremtinys Mykolas Simonaitis, o tapti dainininku nusprendė besimokydamas vidurinėje mokykloje Novosibirske. 1956–1961 m. studijavo Jekaterinburgo (tada Sverdlovsko) konservatorijoje; ten susipažino su irgi tremtine Gražina Ručyte, vėliau Lietuvoje tapusia jo pirmojo rečitalio pianiste. 1959–1967 m. buvo to miesto Operos ir baleto teatro solistas, jame parengė 45 vaidmenis. 1962 m. rugsėjo 24 d. pirmą sykį pasirodė Vilniuje – Operos ir baleto teatre dainavo Mefistofelį. Vėliau dar keletą kartų viešėjo Vilniaus ir Kauno teatruose, kol 1967 m. pabaigoje tapo sostinės teatro solistu. Kaip trupės narys, pirmąkart pasirodė dainuodamas Končiaką 1968 m. vasario 3 d. „Kunigaikščio Igorio“ spektaklyje. Turėdamas didelę sceninės kūrybos patirtį V. Kuprys neilgai trukus tapo vienu pagrindinių Lietuvos teatro solistų. Iš viso Lietuvos teatro scenoje sukūrė 45 vaidmenis. Dainavo Rygos, Talino, Maskvos, Peterburgo teatruose, savojo teatro gastroliniuose spektakliuose Rygoje, Heilborne, Roncole di Verdi, Mastrichte, Hagoje, Groningene, koncertuose Maskvoje, Peterburge ir kituose Rusijos bei Sovietų Sąjungos miestuose, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje (Muzikos barai, 2007).
Menininko kūrybos tyrinėtojas Vytautas Mažeika pažymi sodrų V. Kuprio balsą ir platų jo diapazoną, turtingą tembrą, išskirtinius sceninius duomenis ir neeilinius artisto gebėjimus, leidusius atlikti jam eilę įvairaus žanro partijų (Literatūra ir menas, 1986). Dainininko repertuare yra ir aukšto herojinio boso (basso cantante) vaidmenų (Greminas, P. Čaikovskis „Eugenijus Oneginas“; Mefistofelis, Ch. Gounod „Faustas“; Ruslanas, M. Glinka „Ruslanas ir Liudmila“, Galickis, A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“, Leporello, W.A. Mozarto „Don Giovanni“; Don Basilio, G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“; Malūnininkas, A. Dargomyžskis „Undinė“; Pilypas, G. Verdi „Don Carlo“ ir kiti), ir vadinamojo vidurinio boso (basso centrale) partijų (Chovanskis, M. Musorgskis, „Chovanščina“; Farlafas, M.Glinka, „Ruslanas ir Liudmila“; Sparafucile, G. Verdi, „Rigoletto“, Ramfis, G.Verdi, „Aida“; Varlaamas ir Pimenas, M. Musorgskis, „Borisas Godunovas“; Dalandas, R. Wagneris, „Skrajojantis Olandas“; Vydūnas, V. Paltanavičius, „Kryžkelėje“; Skrodskis, J. Juzeliūnas, „Sukilėliai“; Ulrichas, V. Klova, „Pilėnai“ ir kiti). Taip pat, minėtinas ir itin žemam bosui (basso profundo) skirtas Končiako vaidmuo (A. Borodinas, „Kunigaikštis Igoris“) bei ryškūs charakterinio pobūdžio (basso buffa) personažai (Umberto, G. Pergolesi, „Tarnaitė ponia“; Zuniga, G. Bizet, „Carmen“; Schlendrianas, J. S.Bachas, „Kavos kantata“ ir kiti).
Pasak paties V. Kuprio, ypač brangus yra pirmasis vaidmuo, tai – Greminas. Taip pat, Mefistofelis, kurį solistas sukūrė būdamas vos 23 su puse metų ir dainavo daugiau nei 38 metus. Iš Lietuvoje sukurtų nepaprastai brangus Pilypas, atliktas savo 60-mečio proga. Vaidmenys kaip vaikai, - teigia V. Kuprys, turiu jų devyniasdešimt: 89 sūnus ir vieną dukrą (Freken Bok, V. Telksnys, „Mažylis“ - aut.) (Rinkos aikštė, 1998).
Kita, troškulį muzikai malšinanti, solisto veiklos sritis – koncertai. Nuolatinė V. Kuprio kūrybinės veiklos partnerė – dainininko žmona, pianistė Melita Diamandidi, ilgametė muzikos ir teatro akademijos docentė. Anot J. Bruverio, veiklos stabilumo, programų įvairovės požiūriu, tai – vienas itin pažymėtinų ansamblių, pirmasis atlikęs nemažai naujų lietuvių kūrinių, pelnęs jų pasitikėjimą ir palankumą. Koncertiniame V. Kuprio repertuare – J. Bacho Mišios h-moll, W.A. Mozarto ir G. Verdi Requiem, L. van Beethoveno „Missa solemnis“, kai kurie G. F. Händelio, J. Haydno religiniai kūriniai, E. Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“, J. Juzeliūno simfonija oratorija „Cantus magnificat“, J. Kačinsko, V. Juozapaičio ir kt. kantatos. Taip pat, apie 300 solo koncertų, kurių programas sudarė L. van Beethoveno, F. Schuberto ir kitų romantikų, lietuvių kompozitorių dainos, H. Wolfo, M. Musorgskio, D. Kabalevskio, D. Šostakovičiaus, G. Sviridovo, L. Abariaus, V. Bagdono, F. Bajoro, V. Barkausko, V. Jurgučio, V. Klovos ir kt. kompozitorių dainų ciklai. (Muzikos barai, 2007).
V. Kuprys yra aktyvus kultūros veikėjas, Vlado Jakubėno draugijos narys, Lietuvos muzikų sąjungos narys senjoras, Lietuvos ir Graikijos ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo draugijos steigėjas ir pirmasis prezidentas, vienas Czesławo Miłoszo gimtinės fondo steigėjų, Kėdainiečių klubo prezidentas. 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, yra šio ordino kavalierių draugijos pirmininkas.
Nuoširdžiai sveikiname V. Kuprį jubiliejaus proga prisimindami Sigito Krivicko, solisto, brangiojo Lietuvos operos ąžuolo kūrybos 40-mečiui skirtas eiles:
Dėkojam likimui, kad lemta
Pažinti mums Kuprį Vincentą,
Jo nuostabų bosą girdėti,
Lyg varpą iš marių gelmės,
Ataidintį nuo Skerdmės,
Kai ima paširdžiai virpėti... (1999)
V. Kuprio jubiliejui yra skiriamas kovo 22 d. įvyksiantis G. Verdi operos „Otello“ spektaklis. Teatro fojė eksponuojama solisto kūrybą menanti paroda.
