„Anna Vinnitskaja yra tikra klaviatūros liūtė, su nepalaužiama valia pateikianti sudėtingiausius muzikos puslapius. Regis, ji beveik gardžiuojasi techniniu sudėtingumu“, – rašo dienraštis „Washington Post“ apie vieną ryškiausių jaunosios kartos Europos pianisčių Anną Vinnitskąją. Drauge su garsaus suomių dirigento Jukkos-Pekkos Sarastes diriguojamu Vakarų Vokietijos radijo simfoniniu orkestru A. Vinnitskaja kovo 31 d. koncertuos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT).
Rusijoje gimusi pianistė tarptautinės publikos dėmesį atkreipė 2007 m., kai Briuselyje laimėjo Karalienės Elizabetės konkursą. „Šis konkursas greta F. Chopino ir pastaraisiais metais vėl sustiprėjusio P. Čaikovskio konkursų laikomas prestižiškiausiu ir sunkiausiu nugalėti konkursu pasaulyje“, – teigia LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.
Iš tiesų per visą Karalienės Elizabetės pianistų konkurso istoriją, nuo pat įsteigimo 1938 m., kai jį laimėjo garsusis Emilis Gilelsas, Anna Vinnitskaja tėra antra moteris, iškovojusi jame pirmąją premiją. Beje, tarp įvairių metų nugalėtojų yra Vladimiras Aškenazis, Valerijus Afanasjevas, Nikolajus Petrovas (antroji premija), Lazaris Bermanas (penktoji premija).
Anna Vinnitskaja Karalienės Elizabetės konkursą laimėjo skambindama Sergejaus Rachmaninovo Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2. Šį kūrinį ji atliks ir Vilniuje.
Pasak to paties „Washington Post“, Vinnitskaja „turi viską, ko reikia aukščiausios klasės atlikėjui“ („she has everything for a top-level artist needs“). Ji geba suvaldyti labai įvairią ir sudėtingą muzikinę medžiagą.
Iš reikšmingų pianistės apdovanojimų verta paminėti ir 2008 m. pelnytą Leonardo Bernsteino prizą Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalyje. O pastaruosius trejetą metų Vinnitskaja dalyvauja svarbioje koncertų serijoje „Junge Wilde“ (vok. „jauni ir pasiutę“) Dortmundo koncertų salėje, kur pristatomi ambicingos tarptautinės karjeros siekiantys jauni atlikėjai.
Anna Vinnitskaja gimė 1983 m. Novorosijske (Rusijoje) pianistų šeimoje. Pirmoji mokytoja buvo jos mama. Būdama aštuonerių Anna jau skambino koncertą su orkestru, o pirmąjį rečitalį surengė devynerių. Po studijų Rostovo prie Dono Sergejaus Rachmaninovo konservatorijoje pas Sergejų Osipenko 2002 m. Vinnitskaja įstojo į Hamburgo muzikos ir teatro universiteto Jevgenijaus Koroliovo klasę. Nuo 2009 m. pati dėsto šioje aukštojoje mokykloje.
Vinnitskaja koncertuoja su daugeliu garsių orkestrų ir dirigentų. Nuolat bendradarbiauja su Birmingemo miesto simfoniniu orkestru, Brėmeno „Deutsche Kammerphilharmonie“, Berlyno „Konzerthausorchester“, Miuncheno filharmonijos, Rusijos nacionaliniu, Hamburgo, Štutgarto ir Berlyno radijo simfoniniais orkestrais, Naujuoju Japonijos filharmonijos orkestru, „Orchestre de la Suisse Romande“, Izraelio filharmonijos, Seulo KBS simfoniniu, Maskvos Čaikovskio, Liucernos festivalio orkestrais.
Pianistė skambina diriguojant Andrejui Boreikai, Alanui Buribajevui, Charles’iui Dutoit, Vladimirui Fedosejevui, Reinhardui Goebeliui, Pietari Inkinenui, Marekui Janowskiui, Emmanueliui Krivine’ui, Louis Langrée, Yoeliui Levi, Andriui Nelsonui, Kirilui Petrenko, Helmutui Rillingui, Krzysztofui Urbanskiui, Jurajui Valcuhai, Gilbertui Vargai ir kt.
Būdama entuziastinga kamerinės muzikos atlikėja dažnai skambina trio su smuikininku Eriku Schumannu ir violončelistu Nicolasu Altstaedtu.
Apdovanojimų pelno ir Annos Vinnitskajos įrašai. 2009 m. balandį pianistės rečitalį įrašė prancūzų leidybinė firma „Naïve“. Šis įrašas pelnė „Diapason d’Or“ bei „Classica Magazine“ įsteigtą „Choc du Mois“ apdovanojimus. Be to, buvo nominuotas „Midem“ mugės Klasikos apdovanojimu. 2010 m. spalį Vinnitskaja įrašė savo pirmą orkestrinį CD su S. Prokofjevo ir M. Ravelio Koncertais fortepijonui, griežiant Berlyno Vokietijos simfoniniam orkestrui. Šis albumas 2011 m. pelnė „ECHO Klassik“ prizą. Naujausias pianistės albumas su M. Ravelio kūriniais vėl buvo apdovanotas „Diapason d’Or“.
2014 03 13
Beata Baublinskienė
