Tuo metu, kai nemažai garsiųjų pasaulio teatrų pasirinko užverti žiūrovams savo salių duris, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras renkasi kitą kelią: kviečia publiką į spektaklius ir rengia premjeras. Spalio 4 d. 18 val. Vilniaus žiūrovai išgirs pirmąkart Lietuvoje skambėsiančią Gaetano Donizetti operą „Ana Bolena”. Ši premjera – tai bendras LNOBT ir Opera di Roma pastatymas.
„Po Vincenzo Bellini „Kapulečių ir Montekių“ Lietuvos publikai pristatome dar vieną belcanto operos šedevrą. Ir pristatome jį visą, be kupiūrų, kurios statant šią operą dažnai taikomos kituose pasaulio teatruose. „Anos Bolenos“ vokalinės partijos itin sudėtingos, tad atlikėjus rinkomės labai atidžiai. Pirmojoje šio pastatymo premjeroje dainuos italų solistės Francesca Sassu bei Raffaella Lupinacci, kurios didžiulio virtuoziškumo reikalaujančias Anos Bolenos ir Džeinės Seimur partijas atliko ne vieno garsaus teatro scenoje. Ričardo Persio partijos atlikėjas, JAV gyvenantis italų tenoras Michele Angelini – taipogi žymiausiose scenose pasirodantis belcanto repertuaro meistras. O štai Henriko VIII vaidmeniui pasirinkome lietuvių bosą Tadą Girininką, kuris mus visus sužavėjo savo vokaliniu potencialu“, – premjeros spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo LNOBT Operos meno vadovas ir „Anos Bolenos“ pastatymo muzikos vadovas Sesto Quatrini.
Vėlesniuose „Anos Bolenos“ spektakliuose, kurie bus rodomi spalio 14, 15, 16 ir 17 dienomis, išgirsime ir daugiau dainininkų: dar vieną kviestinį tenorą Denizą Leone, lietuvių solistus Joaną Gedmintaitę, Justiną Gringytę ir Liudą Mikalauską.
Italų režisierių Andrea de Rosa, kurį į šią profesiją pastūmėjo kadaise tėvynėje regėtas Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Trys seserys“, Lietuvon pirmą kartą atvedė būtent opera „Ana Bolena“. Pasak režisieriaus, kompozitorius G. Donizetti dažnai kaltinamas paviršutiniškumu, tačiau jo tariamas paviršutiniškumas, atidžiau pažvelgus, slepia įspūdingas, genialumą liudijančias gelmes. Nors operos libretas pasakoja tragišką realios istorinės asmenybės – Anglijos karalienės Anos Bolein likimą, tragizmas šioje operoje perteikiamas ne ašaromis, kaip antikinėse ar Williamo Shakespeare‘o tragedijose, o juoku, simbolizuojančiu vidinę personažo stiprybę ir šviesą.
Paprašytas įvardinti tris dalykus, kodėl žiūrovams būtina apsilankyti „Anos Bolenos“ premjeroje, S. Quatrini minėjo įstabų Felice‘s Romani sukurto libreto poetiškumą bei garsiosios Tiudorų dinastijos laikus atspindintį siužeto pasakojimą.
„O trečiasis dalykas būtų pasididžiavimas. Didžiuojuosi, kad dirbu Lietuvos teatre, kuris pasirinko dabartinėmis sąlygomis rodyti žiūrovams operos ir baleto spektaklius, kai, tarkim, Metropolitan opera pasirinko priešingai – užvėrė salės duris visam sezonui. Mes gi sugebame atsilaikyti ir dirbti, nors visi solistai prieš pasirodymą scenoje privalės pakartoti CoVid-19 testus, o teatro orkestrinėje premjeros metu matysite ne simfoninį, o labiau kamerinį orkestrą primenančią sudėtį. Tokia pandemijos laikų realybė. Nepaisant viso to, premjera įvyks, ir tai verta lietuvių pasididžiavimo“, – pabrėžė S. Quatrini.