Pradžia
en
Baletas

„Paquita“ ir „Bolero“

Liepos 01, 2021 Liepos 03, 2021
Valdovų rūmų Didysis kiemas
Diptikas
„Paquita“ ir „Bolero“

Kūrėjai

Kompozitoriai
Ludwig Minkus, Maurice Ravel
Choreografas ir scenografijos sumanymo autorius
Krzysztof Pastor
Meno vadovas ir vizualines koncepcijos autorius
Martynas Rimeikis
Konsultantės statytojos ir repetitorės
Anastasija Čumakova, Živilė Baikštytė, Rasa Taučiūtė
Choreografo asistentė
Berenika Jakubczak
Muzikos vadovai ir dirigentai
Ričardas Šumila, Modestas Barkauskas
Kostiumų dailininkai
Juozas Statkevičius, Marta Fiedler
Šviesų dailininkas
Levas Kleinas

Šis dviejų baleto kūrinių vakaras skirtas visiems baleto gurmanams, vertinantiems ir  baleto plastikos grožį, ir bendrą kūrinių estetiką, ir visiems baleto mėgėjams, pasiilgusiems gražaus, kokybiško ir profesionalaus baleto meno. Pirmoje dalyje pristatoma PREMJERA, klasikinio L. A. Minkaus baleto „Paquita“ garsusis Grand pas classique. Baletas, sukurtas 1846 m. Paryžiuje, po metų, 1847 m. triumfavo Sankt Peterburgo Marijos teatre, ir tai buvo pirmasis tame teatre Mariaus Petipa pastatytas baletas. Teatro repertuare, kiek atnaujintas ar redaguotas, šis spektaklis buvo iki 1926 metų. XX a. nusistovėjo tradicija atskirai rodyti antrąjį baleto „Paquita“ veiksmą, garsųjį Grand pas classique, kaip vieną nuostabiausių klasikinio baleto šedevrų. Remdamiesi M. Petipa, savąją jo interpretaciją yra pristatę daugelis žymiausių choreografų – Rudolf Nurejev, Oleg Vinogradov, Pierre Lacotte, Aleksej Ratmanskij ir kiti. LNOBT pastatymas kviečia gėrėtis ne vien naujai skambančia klasikine versija, specialiai sukurtais nuostabaus grožio Juozo Statkevičiaus kostiumais, uždegančia L. A. Minkaus muzika bei puikiu mūsų baleto trupės šokiu. „Paquita“ – gražiausia dovana baleto mėgėjams festivalyje LNOBT Open!

Antroje vakaro dalyje pristatomas įspūdingasis M. Ravelio – K. Pastoro „Bolero“. Šio mini spektaklio premjera LNOBT įvyko 2015 m. Pasak choreografo K. Pastoro, jo „Bolero“. versija grįžta prie paties M. Ravelio sumanymo. „Perskaičiau, kad Ravelis savo kūrinio inscenizaciją įsivaizdavo kaip veiksmą fabriko fone po atviru dangumi. Tai tarsi turėjo atspindėti mechaninį jo muzikos pobūdį. Todėl nutariau baleto veiksmą įkurdinti tuščioje erdvėje, kurios pagrindinis vaizdinis elementas – milžiniškas stačiakampis, kas tam tikra prasme atitinka Ravelio sumanymą. Vis dėlto šiame balete vyrauja muzika, todėl svarbu, kaip žiūrovas ją suvoks, kokias ji sukels asociacijas ir jausmus. Kad ir ko siekė Ravelis, tai emocinga, erotiška ir veržli muzika. Tuo vadovaudamasis sukūriau baletą, kurio pagrindinis motyvas – moterų ir vyrų sąveika“,- apie savąjį baletą kalba choreografas K. Pastoras

Pasirodymų datos

Liepa
01
Ketvirtadienis
21:30
Valdovų rūmų Didysis kiemas
02
Penktadienis
21:30
Valdovų rūmų Didysis kiemas
03
Šeštadienis
21:30
Valdovų rūmų Didysis kiemas

Naujienlaiškio prenumerata

Loading