Baletų diptiko vakare žiūrovų laukia dviejų skirtingo braižo, bet didelio talento choreografų – brito Davido Dawsono ir lietuvio Martyno Rimeikio – kūryba. Tai vienaveiksmiai baletai: Širdies ritmu pagal Marjan Mozetich muziką ir I like... pagal Vidmanto Bartulio muziką.
Nyderlandų nacionalinio baleto ir Kanados nacionalinio baleto trupių reziduojantysis choreografas Davidas Dawsonas pasižymi originaliu braižu, kuris jau įkvėpė nemažai jaunų choreografų. Pasak baleto meno vadovės Jurgitos Droninos, „kurdamas baletus jis atsispiria nuo muzikos. Tai tikras anglų baleto mokyklos atstovas, kuriam sunku prilygti judesių muzikalumu, preciziškumu ir, žinoma, technikos sudėtingumu. Praplėsdamas įprastas klasikinės baleto kalbos galimybes, jis atveria judesių beribiškumą.“
Šį D. Dawsono baletą 2022 m. pastatė Bavarijos valstybinio baleto trupė (Miunchenas). Choreografas pasakoja: „Įsivaizdavau širdį kaip asmenį ir kaip toji širdis galėtų parodyti emocijų, tamsių ir šviesių, poveikį ar patiną kaip spalvą ir judėjimą. Bandžiau vizualizuoti šią širdį spiralių ir sūkurių šokiu, su visomis tomis emocijomis scenoje. Kiekvienas šokėjas kuria savo širdies kelionę kaip tiesioginį atsaką į tos akimirkos muziką arba kaip emocijų vėrinį, išreiškiantį savo sielos istoriją. Tai kūrinys apie pačią meilę. Šie širdies ritmai yra odė meilei. Tai meilės sonetas. Jis džiaugsmingas, aistringas, ugningas. Jis gyvas. Tai būties šventė.“
Antroje baletų vakaro dalyje – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiojo choreografo M. Rimeikio naujo kūrinio I like... pagal Vidmanto Bartulio muziką premjera.
„M. Rimeikio kūrybos braižas – stipri ir gili dramatinė linija, nuo kurios jis paprastai atsispiria. Kartu su juo šiame pastatyme dirbs Lietuvos kūrėjų komanda, o tai reikšminga mūsų nacionalinio baleto istorijai ir trupės identitetui“, – sako J. Dronina.
Kaip muzikos autorius V. Bartulis savo kūrinių cikle I like… kalbasi su mylimais kompozitoriais, taip choreografas šiame balete tarsi išreiškia emocinę reakciją į šią muziką. Spektaklis tampa poezija, nostalgiškais prisiminimais kalbančia apie prabėgusį laiką.
