Sugalvota, vizualizuota ir režisuota Dimitris Papaioannou
Kartu su Damiano Ottavio Bigi, Šuka Horn, Jan Möllmer, Breanna O’Mara, Tina Papanikolaou, Łukasz Przytarski, Christos Strinopoulos, Michalis Theophanous
Muzika Antonio Vivaldi
Scenografija Tina Tzoka ir Loukas Bakas
Garso kompozicija ir dizainas Coti K.
Kostiumų dizainas Aggelos Mendis
Šviesos dizaineris Stephanos Droussiotis
Muzikos vadovas Stephanos Droussiotis
Skulptūros, specialios konstrukcijos, butaforija Nectarios Dionysatos
Mechaniniai išradimai Dimitris Korres
Tina Papanikolaou
Režisieriaus padėjėjai ir repeticijų režisieriai Pavlina Andriopoulou ir Drossos Skotis
Scenografo asistentė Tzela Christopoulou
Garso kompozitoriaus asistentė Martha Kapazoglou
Kostiumų dizainerio asistentė Aella Tsilikopoulou
Specialiųjų kostiumų ir butaforijos asistentė Eva Tsambasi
Fotografija + kinematografija Julian Mommert
Techninis direktorius Manolis Vitsaxakis
Techninio direktoriaus padėjėjas Marios Karaolis
Scenos vadovas, garso inžinierius ir butaforijos kūrėjas David Blouin
Rekvizitų meistrė Tzela Christopoulou
Šviesų programuotojas Stephanos Droussiotis
Kostiumų kūrėjai Litsa Moumouri, Efi Karantasiou, Islam Kazi
Scenos technikai Kostas Kakoulidis, Evgenios Anastopoulos, Panos Koutsoumanis
Apšvietimo konstrukcijos Miltos Athanasiou
Silikoninį kūdikį sukūrė Joanna Bobrzynska-Gomes
Rekvizitų komanda Natalia Fragkathoula, Marilena Kalaitzantonaki, Timothy Laskaratos, Anastasis Meletis, Antonis Vassilakis
Pagrindiniai prodiuseriai 2WORKS bendradarbiaujant su POLYPLANITY Productions
Vykdomasis gamybos bendradarbis Vicky Strataki
Vykdomasis gamybos padėjėjas Kali Kavvatha
Rekvizitų gamybos padėjėjas Pavlina Andriopoulou
Tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas Julian Mommert
ONASSIS STEGI produkcija
Premjera sukurta ONASSIS STEGI (2021) teatrui
Prodiusuota kartu su Festival d‘Avignon, Biennale de la danse de Lyon 2021, Dance Umbrella / Sadler‘s Wells Theatre, Fondazione Campania dei Festival – Napoli Teatro Festival Italia, Grec Festival de Barcelona, Holland Festival – Amsterdam, Luminato (Torontas) / TO Live, New Vision Arts Festival (Honkongas), Ruhrfestspiele Recklinghausen, Saitama Arts Theatre / ROHM Theatre Kyoto, Stanford Live / Stanfordo universitetas, Teatro Municipal do Porto, Théâtre de la Ville – Paris / Théatre du Châtelet, UCLA Performanso meno centras
Su parama iš Festival Aperto (Reggio Emilia), Festival de Otoño de la Comunidad de Madrid, HELLERAU – Europos menų centras, Nacionalinis menų centras (Otava), Festivalis Naujasis Baltijos šokis, ONE DANCE WEEK festivalis, P.P. Culture Enterprises Ltd, TANEC PRAHA Tarptautinis šokio festivalis, Teatro della Pergola – Firenze, Torinodanza Festival / Teatro Stabile di Torino – Teatro Nazionale
Finansuota Graikijos kultūros ir sporto ministerijos
Dimitrio Papaioannou darbą remia „Megaron“ koncertų salė Atėnuose
Vienas svarbiausių Europos ir viso pasaulio kūrėjų, scenos meno genijus Dimitris Papaioannou pirmą kartą atvyksta į Lietuvą. Naujausią jo šokio spektaklį „Transverse Orientation“ Vilniuje pristato Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Išskirtinė scenos meno patirtis – metų įvykis ne tik Lietuvos žiūrovams, tai – vienintelis premjeros rodymas Baltijos šalyse, dviem kovo vakarams subursiantis meno gerbėjus iš viso regiono.
„Spręsk apie drugį iš jo žvakės grožio.“ – frazė iš XIII a. persų poeto Rumi eilėraščio, kuria baigiasi užburiantis spektaklio „Transverse Orientation“ video anonsas, lyg už siūlo galo patraukiantis vaizduotę.
„Transverse Orientation“ reiškia „nenuilstamai sekti tolimą, susiorientuoti padedantį šviesos šaltinį.“ Kad prieš mūsų akis iškiltų ryškūs ir dažnai humoru paženklinti vaizdai, tikras reginio meistras, graikų menininkas, egzistencines temas tyrinėja pasitelkęs mitologiją ir meno istoriją. Semdamasis įkvėpimo iš natūralaus drugių polinkio skristi į šviesą, „Transverse Orientation“ kalba apie žmogaus siekį rasti prasmę savo gyvenimo kelionei.
„Žvelgdami į šiuos didingus Madonos paveikslus ar vyriškas graikų statulas, suprantame, kad ne kasdien tenka patirti, ką reiškia turėti reikalų su genijumi.“ - Luc Hernandez, Exit Mag, 2021 birželio 3 d.
„Kaip ir visi Papaioannou darbai, tai nepriekaištingai sudėliota, intensyvi vaizdinė patirtis.“
„<...>ilgas meninės magijos veiksmas, sukurtas prieš mūsų akis neįtikėtinai tikslių atlikėjų“ - Roslyn Sulcas, „The New York Times“, 2021 birželio 8 d.
„Papaioannou subūrė ir sugriovė imperiją, kurioje susilieja pojūčiai, kur filosofinis diskursas kvestionuoja pačią būties prasmę.“
„Papaioannou prieš mūsų akis pateikia intymias metaforas, keliančias stresą, bet tuo pačiu kerinčias savo grožiu.“ – Odile Morain, „franceinfo:culture“, 2021 birželio 3 d.
„<...> beveik dviejų valandų trukmės sapnas atmerktomis akimis, tarp pribloškiančio grožio ir didaus pabaisiškumo.“
„Papaioannou suburia angelus ir demonus ilgam, dviejų valandų trukmės paveikslui, kur viskas svarbu, nieko nėra per daug, ir viskas – puikiai apmąstyta.“ – Olivier Frégaville-Gratian d’Amore, „L'œil d’Olivier“, 2021 birželio 6 d.
Dimitris Papaioannou
Gimęs Atėnuose 1964 metais, Dimitris Papaioannou anksti išgarsėjo kaip tapytojas ir komiksų kūrėjas. Tuomet jo dėmesys ėmė krypti į scenos menus, kur jis ėmė reikštis kaip režisierius, choreografas, atlikėjas, scenografas, kostiumininkas, makiažo ir apšvietimo meistras.
Prieš pradėdamas studijas Atėnų dailės mokykloje, jis studijavo pas legendinį graikų tapytoją Yannį Tsarouchį.
1986 m. jis įkūrė Edafos šokio teatrą, kuris tapo pirminiu jo originalių pastatymų varikliu, ir kuriame buvo statomi fizinį teatrą, eksperimentinį šokį, ir performansus sujungiantys pasirodymai.
Pradėjusi savo darbą pogrindinėje scenoje, trupė metė iššūkį įsitvirtinusioms normoms, ir įgijo vis augantį, ištikimų gerbėjų būrį. „Medea“ (1993) žymi trupės perėjimą į didžiuosius teatrus, ir yra laikoma ikonišku kūriniu. Edafos trupė veikė 17 metų iki 2002-ųjų, ir paliko neišdildomą žymę Graikijos scenos menų pasaulyje.
D. Papaioannou plačiai pagarsėjo 2004 metais kaip 2004 m. Atėnuose vykusių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijų kūrėjas.
Naujas etapas prasidėjo 2006 metais su produkcija „2“, menininkui atsidūrus keistoje pozicijoje – jis kūrė avangardinius darbus didžiuosiuose Atėnų teatruose, kurie mušė tiek rodymo trukmės, tiek ir lankytojų skaičiaus rekordus. Į juos parduota daugiau nei 100 000 bilietų.
2009 m. šią platformą jis pradėjo naudoti kurti didelio masto teatriniams eksperimentams: „Nowhere“ (2009) – renovuoto Graikijos nacionalinio teatro atidarymui ir „Inside“ (2011) „Pallas“ teatrui.
2012 m. apnuoginęs savo darbą iki pačios jo esmės, Atėnuose vykusiam festivaliui jis sukūrė „Primal Matter“, kuriame, po dešimties metų pertraukos, ant scenos užlipo ir pats.
Vedamas tų pačių paprastumo paieškų, jis sukūrė „Still Life“ (2014) – pirmąjį darbą, plačiai vežiotą po Europą, Pietų Ameriką, Aziją ir Australiją.
2015 m. jis sukūrė atidarymo ceremoniją Pirmosioms Europos žaidynėms.
25 Papaioannou kūriniai apima įvairiausius pastatymus nuo didžiulių spektaklių su tūkstančiais atlikėjų iki intymių kūrinių, rodytų įvairiausiose vietose nuo garsiojo neformaliojo skvoterių teatro Atėnuose iki antikinio teatro Epidaure, nuo olimpinių stadionų iki héâtre de la Ville Paryžiuje ir Teatro Olimpico Vičencoje.
2017 m. jis sukūrė „The Great Tamer“ – savo pirmąjį tarptautinį kūrinį, įgyvendintą kartu su kitu dešimčia prodiuserių, įskaitant ir Avinjono festivalį. „The Great Tamer“ gastrolėse rodytas du su puse metų, keturiuose žemynuose, 23 šalyse ir 38 miestuose. Jis parodytas daugiau 112 kartų priešais 90 000 žiūrovų. 2017 metais kūriniui įteiktas specialus Europos teatro prizas Romoje, o pats D. Papaioannou 2019 metais nominuotas „Olivier“ apdovanojimui už „išskirtinius šokio pasiekimus“.
2018 metais jis tapo pirmuoju menininku, sukūrusiu naują, pilnos trukmės kūrinį „Tanztheater Wuppertal Pina Bausch“ teatrui. „Since She“ premjera įvyko 2018 m. gegužę Vupertalyje, ir buvo pristatytas Amsterdame, Londone, Atėnuose, Paryžiuje ir Katancare.
„Ink“ (2021) – duetas, sukurtas karantino metu, pristatytas 75-ajame Avinjono teatro festivalyje 2021 m. vasarą.
Originaliai suplanuotas debiutuoti Onassis Stegi Atėnuose, dėl pandemijos „Transverse Orientation“ (2021) pirmą kartą atliktas 2021 m. birželio 2 dieną „Biennale de la Danse de Lyon“ Prancūzijoje metu, ir gastrolių metu pasirodys daugiau nei 30 miestų.
TRANSVERSE ORIENTATION (2021) / a new work by Dimitris Papaioannou / trailer from Dimitris Papaioannou
