Kas nors kartą girdėjo Leharo operečių svaigią muziką, visada atskirs jos austriškai-vengriškai-prancūzišką sielą.
„Operetė - tai pramoga ir linksmybės!" - sako šio spektaklio režisierė Monika Wiesler, pažįstama Vilniaus publikai savo operetės „Vienos kraujas“ bei operos „Hofmano istorijos“ pastatymais. Palikite rūpesčius ir ateikite, tik nežiūrėkite į operetės pasaulį per daug rimtai!
Apie ką ši operetė? „Kai lūpos nutyla, prabyla smuikai: mylėk mane…" - dainuoja „Linksmosios našlės" veikėjai. Teskamba ir Jums tą vakarą nepakartojama smuiko melodija!
Nuo pat savo premjeros Vienoje 1905 m. „Linksmoji našlė“ tapo viena komerciškai sėkmingiausių ir publikos mėgstamiausių visų laikų operečių. Jau per pirmuosius savo gyvavimo metus ji lyg viesulas apskriejo visą Europą.
Londone jos premjera įvyko 1907 m., spektaklis buvo parodytas 778 lartus, jame apsilankė beveik milijonas žiūrovų, o karalius Eduardas VII operetę žiūrėjo keturis kartus! JAV buvo parodyta per 5000 spektaklių, o Buenos Airėse operetė vienu metu buvo atliekama penkiuose teatruose penkiomis skirtingomis kalbomis.
Visuotinį „Linksmosios našlės” populiarumą liudija ir tai, kad iki šiol „Merry Widow” pavadinimu vadinamos moteriškos skrybėlaitės, gobtuvai, korsetai, cigaretės ir kokteiliai. Per gyvavimo šimtmetį „Linksmoji našlė” buvo išversta į 25 kalbas, pasaulyje nuskambėjo per 250 000 kartų, pasirodė nesuskaičiuojama daugybė įrašų, kino ir televizijos filmų, baletų, ledo reviu.
Lietuvoje „Linksmąją našlę” statė Kauno (net 6 pastatymai!) ir Klaipėdos muzikiniai teatrai. Mūsų scenoje ši operetė pastatyta pirmą kartą.
Premjera 2003 m. gruodžio 31 d.