success Galima peržiūrėti krepšelį
Pradžia
en
{{cart.item_count}}

Tuščias krepšelis

Krepšelis

Opera

KORNETAS

LNOBT Didžioji salė
2 veiksmų opera lietuvių, vokiečių, prancūzų ir italų kalbomis. Trukmė 2.30 val.
KORNETAS

Kūrėjai

KOMPOZITORĖ IR LIBRETO AUTORĖ
Onutė Narbutaitė
MUZIKOS VADOVAS IR DIRIGENTAS
Robertas Šervenikas
DIRIGENTAS
Julius Geniušas
REŽISIERIUS
Gintaras Varnas
SCENOGRAFĖ
Medilė Šiaulytytė
KOSTIUMŲ IR GRIMO DAILININKAS
Juozas Statkevičius
ŠVIESŲ DAILININKAS
Levas Kleinas
VAIZDO PROJEKCIJŲ DAILININKAS
Rimas Sakalauskas
CHOREOGRAFĖ
Elita Bukovska
CHORO MENO VADOVAS
Česlovas Radžiūnas

Ši opera – laisva improvizacija Rainerio Marios Rilke’s Sakmės apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį tema. XVII amžiaus kronikoje užfiksuotą žinutę apie negrįžusį iš karo su turkais Austrijos imperatoriškojo Heisteršų pulko barono von Pirovano kuopoje kornetu tarnavusį jaunuolį Rilkę iš Langenau vienas didžiausių Europos poetų XIX–XX a. sandūroje pavertė, jo paties žodžiais tariant, poetiniu „skrydžiu vienu įkvėpimu“. Ši operinė improvizacija jau XXI amžiuje tarsi kalba apie tos istorijos universalumą, tarsi sako, kad žmogaus ilgesys – meilės ar transcendencijos, – nepaisant nieko, išlieka tas pats.
Librete pasitelkiami įvairių Rilke’s literatūrinių tekstų ir laiškų fragmentai, taip pat fragmentiškai vartojamas ir Sakmės apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį (į lietuvių kalbą vertė Henrikas Nagys, 1943 m.) tekstas. Savaip perpasakojant korneto Kristupo Rilkės istoriją, pasitelkiamos ir kitų autorių – Homero, Johanno Wolfgango Goethe’s, Charles’io Baudelaire’o, Oscaro Miloszo (Milašiaus), Georgo Traklio, Paulio Celano, Jacques’o Prévert’o ir Oskaro Kokoschkos (pastarajam Rilke’s leidėjas kažkada norėjo pasiūlyti iliustruoti Sakmę...) – tekstų citatos. Taip sukuriamos naujos potekstės ir sąsajos, atsiranda literatūriniam pirmavaizdžiui akompanuojantis asociatyvumas ir dokumentinis aspektas, o karo keliais traukiantis skausmingo ilgesio kamuojamas kornetas Kristupas Rilkė tampa lyg apibendrintu Poeto vaizdiniu, susiejančiu laikus ir kraštus. 

Operoje atspindima siužetinė R. M. Rilke’s poemos linija, tačiau ji yra savos vizijos dingstis, atspirties taškas, inspiracija.

Onutė Narbutaitė

Pastatymo koncepcija gimė iš vieno libreto epizodo – kinų tapybos recepto, kurį pateikė XI a. kinų dailininkas Song Di. Nėra jokios realybės imitacijos, nevaizduojami jokie realūs dalykai, visa yra fantazijos žaismas. Scenografijos elementai, veikėjų judesiai, veiksmai greičiau sąlyginiai nei realistiški, juolab kad operoje labai daug vizijų, sapnų, svajonių, dažnai svarbesnių už realybę. Tai ir kuria poetinę atmosferą. Pastatymas sąlygiškas, belaikis, kaip ir poezija.
Gintaras Varnas

Pasirinkite seną apgriuvusią sieną, uždenkite ją balto šilko skiaute. Ir kas rytą ir vakarą žiūrėkite į ją tol, kol galiausiai pro šilką galėsit matyti griuvėsius – jų kauburius, lygumas,vingius, jų plyšius. Ir netrukus išvysite žmones, paukščius, augalus ir medžius ir tarp jų skraidančias ar judančias figūras. Tuomet jau galėsite atiduoti savo teptuką vedžioti fantazijai. Ir rezultatas priklausys nebe nuo žmogaus, o nuo dangaus.
Iš tapybos recepto, kurį XI amžiuje pateikė kinų dailininkas Song Di.

Naujienlaiškio prenumerata

Loading